Neurai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Neurai (gr. Neurói) – Herodoto V a. pr. m. e. minima gentis, gyvenusi kažkur prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Ukraina), į vakarus nuo Dniepro (Borysthenes). Pasak istoriko, jie ribojosi pietuose – su skitais, vakaruose – su agatirsais, rytuose – su androfagais, o šiaurėje driekėsi negyvenami plotai. Neurai buvę išstumti iš savo žemių „užpuolus gyvatėms“ iki Darijaus užpuolimo (512 m. pr. m. e.) vienai kartai. O kai persai ir skitai įžengė į jų žemę, neurai pasitraukė į šiaurę, negyvenamą šalį. Mini, kad pasak skitų, neurai kartą į metus pasiverčia vilkais, tačiau nerašo, kodėl (galbūt tai buvusi šamanistinė praktika).

Dar minimi Plinijaus Vyresniojo (vadina neuroe), Amiano Marcelino (nervi, nerui), Bavarų geografo (neriuani) veikaluose[1].

Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyvenusiais minimame regione, prie Nauros (Narevo) upės arba su ankstyvaja Varpinių kapų sritimi (Pamario kultūra) ar Milogrado kultūra[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neurai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (NAHA-OMUTA) 2009.
  2. Baltai priešistoriniais laikais. M. Gimbutienė psl. 13-15