Nepalo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pietų Azijos istorija
Nepalo istorija
Kiratų dinastija
Ličhavų dinastija
Thakuri dinastija
Malų dinastija
Bhadgaonas, Patanas, Katmandu
Šachų dinastija
Rana dinastija
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija
Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa
Maharaštra · Karnataka · Andhra
Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas
Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija
Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Nepalo istorija – Nepalo, Pietų Azijos regiono valstybės istorija, kuri yra neatskiriama nuo visos Pietų Azijos istorijos. Kadangi iki XVIII a. Nepale egzistavo daugybė valstybių, sukurtų skirtingų tautų, Nepalo istorija priimta laikyti didžiojo slėnio (t. y. Katmandu slėnio) istoriją.

Nepalo istorija yra artimai susijusi ir su kitų Himalajų priekalnių teritorijų, – Sikimo, Utarakhando, Himačal Pradešo, – istorijomis. Dėl to jos dar vadinamos Didžiuoju Nepalu.

Senovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I tūkst. pr. m. e. viduryje, mahadžanapadų laikais, pietinė Nepalo dalis buvo valdoma keleto skirtingų karalysčių: Košalos, Mallos, Vadži ir Šakjos, kuri, kaip spėjama, buvo Sidhartos Gautamos gimtinė. Miestas, kur gimė Buda, yra prie pat dabartinės Indijos ir Nepalo sienos. Dėl to yra išlikę įrašai, kad Indijos karalius Ašoka lankėsi šiose vietose III a. pr. m. e.

Katmandu slėnis ir visas rytinis Nepalas tuo metu buvo valdomos pusiau legendinės Kiratų dinastijos, duomenys apie kurią yra labai prieštaringi. Jų valdymo laikas yra laikomas 800 m. pr. m. e. – 300 m.

Vakarinio Nepalo istorija tuo metu yra mažai tyrinėta.

Ličhavų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ličhavų dinastijos laikų Bodnatho stūpa
Pagrindinis straipsnis – Ličhavų dinastija.

Apie III a. Katmandu slėnyje prasidėjo nauja, – Ličhavų dinastija, kurios protėviai buvo indoarijai iš vakarų. Bėgdami nuo Maurjų imperijos grėsmės, jie apsigyveno Nepale ir vėliau tapo jo valdovais. Žymiausias Ličhavų valdovas buvo Manadeva, kurio laikais suklestėjo šalies kultūra, menas, ekonomika.

Thakuri dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Thakuri dinastija.

Nuo 896 m. į valdžią atėjo nauja giminė, iki tol vaidinusi svarbų vaidmenį Nepalo karalystėje. Tai buvo nevarų kilmės Thakuri dinastija. Ji valdė iki pat XII a. Tuo metu šalies sostine tapo Katmandu. XI a. šalis patyrė tuometinių imperijų agresiją ir buvo labai nusiaubta.

Malų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patanas, vienos iš karalysčių sostinė
Pagrindinis straipsnis – Malų dinastija.

Nuo XIII a. įsigalėjo nevarų Malų dinastija, kuri užvaldė teritorijas iki pat Rapti upės (dab. Rapti zona) vakaruose ir iki Brahmaputros rytuose. Apie XV a. visos teritorijos buvo prarastos, o pats Katmandu slėnis suskilo į tris mažas karalystes – Katmandu, Bhadgaonas ir Patanas.

Rytiniame Nepale tuo metu egzistavo Limbuvano, Čaudandi karalystės. Į pietus nuo slėnio buvo Makvampuro karalystė.

Vakarinės Nepalo teritorijos tuo tarpu buvo pasidaliję į du regionus: Čaubisi radžja (24 karalystės) Gandako upės baseine ir Baisi radžja (22 karalystės) Karnali upės baseine.

Šachų dinastija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šachų dinastija.

XVIII a. vienos iš mažų karalysčių, – Gurkhos, – valdovas, Prithivis Narajanas suvienijo visą šalį, 1768 m. sukurdamas dabartinį Nepalą. Jo pradėta dinastija vadinta Šachų dinastija, nes jos valdovai tituluodavosi šachais. Narajano laikais Nepalas agresyviai veržėsi į Indiją, Tibetą. Taip buvo sukurtas Didysis Nepalas, kuris valdė dar ir Sikimą bei dab. Utarakhandą.

Kolonijinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepalo valdovė su savo svita 1920 m.
Pagrindinis straipsnis – Rana dinastija.

Pralaimėjęs Anglų-Nepalo karą, 1816 m. Nepalas Sugauli sutartimi neteko daugybės teritorijų, kurios nuo tada priklauso Indijai. Už šias teritorijas Nepalas įgijo autonomiją, kuri nulėmė tai, kad jis atskirai nuo Indijos išsikovojo nepriklausomybę.

1846 m. Nepale įvykus perversmui, į valdžią atėjo Rana giminė, kurie nustūmė karalius į antrą planą ir šalį valdė kaip Ministrų pirmininkų dinastija. Šalis tuo metu buvo pavaldi britams. Tuo metu Nepalas pradėjo draugiškus santykius su Britanija, padėdamas jiems malšinti sukilimus Britų Indijoje.

Nepriklausomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

1923 m. Nepalui buvo suteikta nepriklausomybė, pradėtos demokratinės reformos.

1996 m. dėl Maoistų įsikišimo šalyje prasidėjo pilietinis karas, kuris baigėsi 2006, tačiau jo pasekmės jaučiamos dabar.

2008 m. monarchija buvo pakeista į federalinę respubliką.