Zomiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zomiai
Činai Mianmare
Činai Mianmare
Gyventojų skaičius >5 mln.
Populiacija šalyse Indijos vėliava Indija
Mianmaro vėliava Mianmaras
Kalba (-os) kukių-činų-nagų kalbos
Religijos krikščionybė, animizmas
Giminingos etninės grupės nagai (tauta)

Zomiai – sukurtas pavadinimas, naudojamas bendrai įvardinti genčių grupę, gyvenančią Pietų Azijoje, atokiuose, džiunglėmis apaugusiuose rytų Indijos ir vakarų Mianmaro kraštuose.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant to, kad juos vienija bendras gyvenamas regionas ir giminingos kalbos-dialektai (vartoja kukių kalbas, priklausančias tibetiečių-mjanmų kalbų grupei), zomiai neturi bendros tapatybės, ir skirstosi į daugybę genčių. Aplinkinių lygumų tautų jie vadinami skirtingais apibendrinančiais egzonimais. Vakariniai kaimynai bengalai juos vadina mizo, kukiais, ar lušajais, o rytiniai kaimynai bamarai – činais, ar hkjangais mrt. ချင်း  = hkyang. Dėl to jie Britų Indijos laikais buvo bendrai įvardijami kaip činai-kukiai-mizo, ir pan.

Kadangi visi ankstesnieji apibendrinantys pavadinimai turėjo vienokį ar kitokį diskriminacinį arba politinį atspalvį, buvo sukurtas mokslinis zomių (zomi) pavadinimas. Jis sudarytas sudedant žodį mi, daugumoje kukių kalbų reiškiantį „žmogus“, su žodžiu zo kuris apytikriai reiškia „aukštumos“.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zomiai gyvena siauroje ir ilgoje Arakano kalnų teritorijoje, kuri tiesiasi iš pietų į šiaurę nuo Indijos vandenyno iki Himalajų kalnų. Zomių arealas yra pietinėje kalnyno atkarpoje, iki Manipuro slėnio, kuris atskiria jų gyvenamas sritis nuo nagų. Į vakarus nuo šio arealo išsidėstę kultūriniai regionai Arakanas, Čitagongo kalvos ir Tripura, o į rytus yra Iravadžio lyguma.

Administraciškai zomių teritorijose yra šie vienetai: rytinė Rachinų valstija, Činų valstija ir vakarinis Sagaino regiono pakraštys (Mianmare), Mizoramas ir pietinis Manipuras (Indijoje). Taip pat zomių teritorijos apima ir Bangladešo ryčiausią pakraštį.

Indijoje valdomoje zomių teritorijos dalyje yra oficialiai išskiriama apie 50 registruotų genčių. Mianmare oficialiai išskiriamos 53 činų gentys, tačiau, kai kurios jų pagal lingvistinius kriterijus iš tikrųjų nėra zomiai. Zomių gentys yra šios:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi Arakano kalnynas buvo ilgą laiką izoliuotas nuo likusio pasaulio, o zomiai neturėjo rašto sistemos, jų istorija yra nežinoma ir paremta tik žodine tradicija. Yra žinomas guite genties kunigaikštis Gokhothangas, kuris minimas Manipuro šaltiniuose kaip XIX a. viduryje sukūręs nemažą gentinę valstybę. Kita žymi asmenybė buvo panašiu metu gyvenęs pranašas Pau Cin Hau, kuris tedimų genčiai sukūrė rašto sistemas ir išplotojo naują religinę sistemą – Laipan.

XIX a. II pusėje į zomių kraštus ėmė veržtis britai. Zomių gentys priešinosi kolonizacijai, ir žymiausias jų lyderis buvo Khai Kam, bet XX a. pradžioje britai kraštą okupavo, kuomet paskutinis sukilimas numalšintas 1919 m. Kartu su kolonizatoriais atvyko ir krikščionių misionieriai, kurie ėmė steigti misijas. Galiausiai dauguma genčių priėmė krikščionybę, atsisakydami senųjų animistinių tikėjimų.

Britų administracijos laikais zomių žemės buvo administraciškai padalintos: dalis jų priskirtos Britų Indijai, o kitos – Britų Birmai. Pastarojoje zomių teritorija traktuota kaip atskira valda Činų kalvos. Po to, kai 1947 m. Indija ir Mianmaras gavo nepriklausomybę, zomiai buvo padalinti tarp dviejų valstybių.

Indijoje zomių žemių dauguma iš pradžių buvo priskirta Asamo valstijai. Tačiau vėliau etninis judėjimas ir netgi karinis pasipriešinimas 1972 m. leido įkurti Mizoramo valstiją, kuriai priklausančios gentys save apibendrintai vadina mizo. Likusieji zomiai, išsimėtę Manipure, Asame ir Meghalajoje, save vadina kukiais, ir turi nemažai organizacijų, kurios gina jų teises Indijoje.

Mianmaro zomiai po nepriklausomybės buvo inkorporuoti į Mianmaro valstybę kaip viena iš pagrindinių rasių – činai, ir buvo pripažintos 53 jų gentys. Tačiau po karinio perversmo prieš juos buvo pradėta taikyti diskriminacinė politika, pirmiausia nulemta krikščioniškos kultūros budistinės daugumos valstybėje. Situacija dar labiau komplikavosi po 1988 m., kuomet persekiojimas prieš činus įgavo pagreitį ir inspiravo jų sukarintos organizacijos Činų nacionalinės armijos įkūrimą. Žudymai, prievartavimai, persekiojimas, o taip pat terorizmas iš pačių činų pusės lėmė sparčias činų migracijas į Indiją bei Bangladešą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mizoramo zomiai

Zomiai gyvena pasidalinę bendruomenėmis, kurių mažiausia yra kaimas (kho). Kiekvienas kaimas turi seniūną (haosa), kuriam padeda semangas, atsakingas už administravimą, ir pačiongas, atsakingas už apsaugą. Bendruomenės teritorija yra žinoma terminu ram.

Kaimų susivienijimai yra žinomi kaip lhang, o didesni susivienijimai vadinami gamkai. Indijoje dauguma zomių turi bendrą valdymo organą, sueigą vadinamą kuki Inpi, kurį atstovauja vyriausias seniūnas kumpi.