Nevarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Nevarai
Nevarų šventikai atlieka pūdžą
Nevarų šventikai atlieka pūdžą
Gyventojų skaičius ~1,4 mln.
Populiacija šalyse Nepalo vėliava Nepalas: 1,32 mln.
Indijos vėliava Indija
Kalba (-os) nevarų
Religijos mišri (hinduizmas/budizmas/vietinės tikybos)
Giminingos etninės grupės kiratai, thamiai, nepalai, gurungai, tamangai ir kt.
Commons-logo.svg Vikiteka: NevaraiVikiteka

Nevarai (nev. नेवा:  = nevāḥ) – tauta, gyvenanti Nepale, daugiausia Katmandu slėnyje bei pietinės ir pietrytinės dalies miestuose. Yra gyvenančių Indijoje. Populiacija – 1,32 mln. gyventojų (5 % Nepalo gyventojų). Kartais priskiriami kiratams. Nevarų kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, užrašoma devanagari raštu. Taip pat vartoja nepalų kalbą. Nevarų tikyboje tampriai persipynę budizmo, hinduizmo ir vietinių Himalajų tikybų bruožai.

Nevarų tauta susidarė maišantis indoarijų bei vietos kinų-tibetiečių tautoms: kiratams, tamangams, ahirams, ličchaviams, danuvarams, balamiams, pahariams. Kultūriškai turi panašumų su kitomis tokioms mišriomis tautomis Asame ir Pietų Indijoje. Pirmaisiais mūsų eros metais sukūrė savo karalystę, kuri indų šaltiniuose vadinta Nepalu. XIII–XV a. susiklostė nevarų tauta. Nuo jos kilo ir šalies pavadinimas (Newār = Nepāl). XVIII a. nevarus užkariavo Gurkhų karalystė (indoarijai nepalai).

Tradiciškai verčiasi ariamąja ir kapline žemdirbyste lygumose bei kalnų terasose (ryžiai, kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, ankštiniai, bulvės, daržovės, vaisiai). Taip pat laiko gyvulius (zebu, buivolus, ožkas), vištas. Nuo seno verčiasi prekyba. Amatai: audimas, medžio drožyba, verpimas, metalų apdirbimas, puodininkystė, miestuose (ypač Patane) – juvelyrika, statulėlių gamyba ir kt.

Būstas – dviejų aukštų namas (apatinis aukštas plytinis, viršutinis – medinis). Apačioje įrengtos dirbtuvės, virtuvė (židinys be dūmtraukio), gardas gyvuliams, viršuje – 2–3 gyvenamieji kambariai, podėlis, veranda. Katmandu slėnyje paplitę 2–4 aukštų namai iš degintų plytų, skirti didelėms šeimoms. Sienos baltinamos, iš apačios aptepamos raudonu moliu. Medinės dalys, ypač rėmai ir ardeliai gausiai puošti drožinėtais raštais.

Nevarų vyrų apranga tokia pati kaip ir nepalų. Moterys vilki nesudurstytus sijonus (gunju), priekyje sudarančius vėduokliškas klostes (khasto), juostas bei skraistes, apsukamas aplink šlaunis ir kairį petį, išpuoštais kraštais, siauras koftas su ilgomis rankovėmis ir apykakle. Kasą pina vieną, kurią perpina raudonais kaspinais ir kutais. Nešioja storus žiedus ausų speneliuose ir viršutinėje ausies dalyje, apyrankes ir kitus puošmenis.

Nevarų virtuvės pagrindą sudaro ryžiai, miežių ir kukurūzų paplotėliai, virtos daržovės su prieskoniais, rūgpienio gaminiai, arbata su pienu, ryžių, miežių, sorų, kukurūzų alus. Mėsą vartoja per šventes (jautienos nevalgo).

Veikiant hinduizmo įtakai, tarp nevarų susiklostė kastų sistema, nors ne tokia griežta, kaip indų. Kai kurios kastos įtraukia grupes, sudarytas gimininiu ir gimininiu-teritoriniu principu (guthi), bei atliekančias ūkines ir apeigines paskirtis. Santuoka monogaminė, nors pas turtinguosius pasitaiko poligamija. Šeima mažoji arba didžioji, patrilokalinė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Невары,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.