Sikimo karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sikimo istorija)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Beymul Demazong
Sikimo karalystė
nebėra
1642 – 1975 Blank.png

Flag of Sikimas

Vėliava

Location of Sikimas
Sostinė Juksomas, Rabdentse, Tumlongas, Gangtokas
Valdymo forma monarchija
čogjalis
 1642-1975 m. Namgjalių dinastija
Era Naujieji laikai
 - Įkūrimas 1642 m., 1642
 - Tapo Indijos valstija 1975 m.
Tibeto regionas
Denjong འབྲས་ལྗོངས་
Rumteko vienuolynas
Vieta Sikimo valstija
Tauta Lepčai, Bhutijai
Sikimas – viena iš istorinių Tibeto provincijų

Sikimo karalystė – dabartinės Indijos Sikimo valstijos teritorijoje egzistavusi nepriklausoma karalystė.

Iki karalystės susikūrimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sikimas – istorinio Tibeto provincijos regionas Indijos šiaurės rytuose, tarp Nepalo ir Butano. Vietinių gyventojų lepča jis vadintas Nye-mae-el, t. y. „rojumi“. Indų šaltiniuose jis žinomas kaip Indrakil (Indros laukas). Tibetiečiai (bhutijai) jį vadino Denjong ar Demazong, t. y. „ryžių slėniu“.

Apie regiono istoriją iki karalystės įkūrimo žinoma labai nedaug. Legendos pasakoja, kad išminčius Padmasambhava IX a. lankėsi šiame krašte ir išpranašavo karalystės įkūrimą. Taip pat pasakojama apie Khamo regiono kunigaikštį Guru Taši iš Minjak dinastijos, kuris atvyko į regioną, pradėdamas vietinę aristokratų giminę.

Karalystės raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karalystės įkūrimas siejamas su legenda, kad trys lamos, atvykę šiaurės, vakarų ir pietų, susitiko vietoje, pavadintoje Juksomu. 1642 m. jie išrinko valstybės karalių (gjalpo), kuriuo tapo iš Guru Taši save kildinantis Phunstongas Namgjalis. Šis įkūrė karalystės Namgjalių dinastiją, kurios valdovai ėmė tituluotis čogjaliais. Čia įkurta klestinti karalystė, perėmusi Tibeto civilizacijos pasiekimus. Vietiniai lepča buvo tibetizuoti, pasklido Tibeto budizmas, įsigalėjo tibetiečių kalba paremta sikimiečių kalba.

1670 m. antrasis karalius perkėlė sostinę į Rabdentsę. 1700 m., atėjus į valdžią trečiajam čogjaliui, kilo vidaus karas dėl paveldėjimo, o nuo 1717 m. per visą XVIII a. karalystę siaubė nepaliečiai, čia rengę nuolatinius reidus. Tai lėmė 1793 m. sostinės perkėlimą į Tumlongą. Karalystės istorija iki XIX a. pasižymėjo dažnais konfliktais su kaimynais iš rytų ir vakarų – nepaliečiais ir butaniečiais.

Santykiai su Britanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. tai buvo klestinti Himalajų karalystė. Sikimas buvo britų sąjungininkas Nepalo arba Gurkų kare. 1894 m. jis dar kartą pakeitė sostinę, perkeldamas ją į Gangtoką. Santykius tarp Sikimo ir Britų Indijos, galima apibūdinti kaip keliančius nuolatinius nesusipratimus. Siena tarp Sikimo ir britų valdomų teritorijų Indijoje niekada nebuvo aiškiai nustatyta. Sikimo vyriausybė bandė protestuoti britų Indijos komisarui dėl mokesčių rinkimo Morango teritorijoje, tačiau tai nedavė rezultatų.

1859 m. du britų gydytojai Kempbelas (Campbell) ir Hukeris (Hooker) atvyko į Sikimo kalnus nepranešę ir negavę Sikimo karaliaus leidimo. Sikimo vyriausybė gydytojus suėmė, o tai išprovokavo britų baudžiamąją ekspediciją prieš Himalajų karalystę, kurios metu 1861 m. buvo aneksuotas visas Dardžilingas ir Morangas, nors karalystė liko egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė su sostine Gangtoke.

Santykiai su Indija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tibetas-orn.png
Tibeto istorija
Tibeto priešistorė
Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas
Tibeto imperija (Njatrių dinastija)
Tibeto kunigaikštystės
Yuan dinastija
Phagmodų dinastija
Tibeto dalailamos
Čing dinastija
Tibetas 1911-1950 m.
KLR (Tibeto autonominis regionas)
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas
Sikimo čogjalis 1938 m.

1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Sikimas, kaip ir kaimyninis Butanas, išliko nepriklausomas, nors jo užsienio politika buvo kontroliuojama Indijos. 1962 m. prasidėjus karui tarp Kinijos ir Indijos, Sikimas tapo svarbia teritorija, kur vyko karo veiksmai.

1963 m. mirus čogjaliui Taši Namgjaliui, o netrukus ir Indijos ministrui Jawaharlal Nehru, kuris palaikė Sikimo nepriklausomybę, Sikimo santykiai su Indija ėmė blogėti. Kylant vidaus neramumams pačiame Sikime (prasidėjo antirojalistų maištai), Indija ėmė baimintis, jog Kinija paskelbs Sikimą Tibeto dalimi, tokiu būdu pareikšdama savo pretenzijas į jį. Kinija 1967 m. pasienyje išprovokavo Čolos incidentą.

1975 m. šalyje įvyko referendumas dėl Sikimo ateities. Dėl gausios nepaliečių mažumos, referendumas nulėmė Sikimo prijungimą prie Indijos, kaip vienos valstijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]