Pietų Azijos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pietų Azijos istorija

Indijos istorija
Akmens amžius 70,000–3300 m. pr. m. e.
· Mehrgarhos kultūra · 7000–3300 m. pr. m. e.
Indo slėnio civilizacija 3300–1700 m. pr. m. e.
Vėlyvoji Harapos kultūra 17001300 m. pr. m. e.
Vedų periodas 1500500 m. pr. m. e.
· Geležies amžiaus karalystės · 1200700 m. pr. m. e.
Mahadžanapados 700300 m. pr. m. e.
Magadha 1700 m. pr. m. e.550 m. e.
· Maurjų imperija · 321184 m. pr. m. e.
Viduriniosios karalystės 230 m. pr. m. e.1279 m. e.
· Satavahanos imperija · 230199 m. e.
· Kušano imperija · 60240 m. e.
· Guptų imperija · 240550 m. e.
· Pala imperija · 7501174
· Čola imperija · 8481279
Musulmonų sultonatai 12061596
· Delio sultonatas · 12061526
· Dekano sultonatai · 14901596
Hojšala imperija 10401346
Kakatija imperija 10831323
Vidžajanagara imperija 13361565
Mogolų imperija 15261707
Marathų imperija 16741818
Kolonijinė Indija 17571947
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija · Indijos istorija
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija · Bengalija
Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka
Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas · Utarkhandas
Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Įvairios istorijos sritys
Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija
Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija
Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Pietų Azijos istorija - bendra Pietų Azijos regiono, apimančio visą Indijos subkontinentą, istorija. Šiuo metu šiame regione yra Indijos, Pakistano, Butano, Nepalo, Bangladešo, Šri Lankos ir Maldyvų valstybių teritorijos.

Subregionų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiek šio regiono, tiek visos Indijos istorija nėra vieninga. Čia visuomet buvo svarbesnės ne centralizuotos imperijos, o vietinės, regioninės valstybės, puoselėjusios savo kultūrą ir tradicijas. Tuo šio regiono istorija yra panaši į Europos istoriją. Todėl Pietų Azijos istorija gali būti suprantama kaip atskirų valstybėlių, tautų istorija.

Pietų Aziją galima dalinti į keliolika istorinių-kultūrinių subregionų. Kiekvienas jų turi savo atskirą istoriją, kalbą, kultūrą, rašto sistemą. Šie regionai tarpusavyje nuolat konkuruodavo, ir kai kuriems jų pavykdavo sukurti imperijas, apimančias didesnę ar mažesnę dalį Indijos subkontinento. Tačiau per visą Pietų Azijos istoriją beveik nebuvo atvejų, kad kuriai nors imperijai būtų pavykę įsigalėti visoje Pietų Azijoje, taip kaip ir Europa niekuomet nebuvo suvienyta politiškai.

Istoriniai-kultūriniai Pietryčių Azijos regionai (kurių pagrindu suformuotos dabartinės Indijos valstijos) formavosi I mūsų eros tūkstantmetyje. Svarbiausių regionų istorijos yra šios:

Svarbus yra ir Himalajų priekalnių regionas, gaubiantis Pietų Azijos iš šiaurės. Jis pats yra sudarytas iš teritoriškai nedidelių dalių, kurių kiekviena turi atskirą istoriją. Šių dalių istorijos:

Periodizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors regionas buvo susiskaldęs, jo istorijai siekiama taikyti bendrą periodizaciją (panašiai, kaip Europos istorijai taikoma senovės, viduramžių, naujųjų laikų, naujausiųjų laikų sąvokos).

Indo slėnio civilizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ppagrindinis straipsnis: Indo slėnio civilizacija

Šiuo laikotarpiu istorija vystėsi Indo upės slėnyje, daugiausia dabartinio Pakistano teritorijoje. Čia susikūrė aukšto lygio civilizacija, kurios kūrėjai buvo dravidų kilmės tautos.

Senovės karalystės (XII a. pr. m. e.-III a. pr. m. e.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Vedų civilizacija, Mahadžanapados

Nuo XII a. pr. m. e. civilizacijos centras persikėlė į Gango upės slėnį, tačiau išliko ir Indo aukštupyje. Indoeuropiečiai indo-arijai šiaurinėje regiono dalyje sukūrė daugybę smulkių valstybėlių, tarp kurių ilgainiui iškilo 16 svarbiausių, vadinamų Mahadžanapadomis. Jos kovojo tarpusavyje dėl hegemonijos.

Tuo pat metu pietinėje regiono dalyje dravidai kūrė savo nepriklausomas valstybėles.

Nuo V a. pr. m. e. labai sustiprėjo viena iš Mahadžanapadų, Magadha. Ji sugebėjo suvienyti visą Šiaurės Indiją. Atėjus į valdžią Maurjų dinastijai, Magadha užkariavo ir pietines dravidų valstybes, labai trumpam suvienydama beveik visą Pietų Aziją. Tai buvo vienintelis tokio masto suvienijimas iki Britų Indijos laikų (XVIII a.).

Viduriniosios karalystės (230 m. pr. m. e. - 1279 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ppagrindinis straipsnis: Viduriniosios Indijos karalystės

Laikotarpis prasideda Maurjų imperijos suklestėjimu, t. y. Indijos suvienijimu. Tačiau yrant efemeriškai Maurjų imperijai, pradėjo formuotis istoriniai subregionai ir visa Pietų Azija pasidalijo į tris pagrindines dalis, kurioms būdinga skirtinga istorija.

  • Pietinėse buvusios imperijos dalyse (vidurio Indija) įsigalėjo Satavahanų dinastija, kuri išlaikė valdžią iki III a.
  • Pietvakarinės buvusios imperijos dalys, kurių politiniu ir kultūriniu centru tapo Gandharos regionas, labai daug bendravo su vakarų kraštais. Čia nuolat keitėsi skirtingos svetimšalių dinastijos, kurių pati svarbiausia buvo Kušanų imperija.
  • Pietrytinės buvusios imperijos dalys susijusios su tolesne Magadhos istorija. Čia keitėsi dinastijos. Paskutiniajai jų, Guptų, vėl kurį laiką pavyko įsigalėti visoje šiaurės Indijoje.

Vėliau, yrant Satavahanų imperijai ir Kušanų imperijai, tų regionų vis daugėjo.

Musulmoniškas laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII a. Hindustane įsigalėjo musulmoniška valstybė Delio sultonatas, pradėjęs greitą islamo ekspansiją Indijoje. Dėl to susiformavo daug skirtingų musulmoniškų sultonatų.

Kolonijinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomybės laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Indijos Respublikos istorija, Pakistano istorija, Bangladešo istorija