Masahvai

Masahvai
Masahvai šventiniais kostiumais
Gyventojų skaičius	>326 000^[1]
Populiacija šalyse	Meksika (Meksiko valst., Mičoakanas)
Kalba (-os)	masahvų, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	otomiai, matlacinkai, pamiai, čičimekai chonasai

Vikiteka:	Masahvai

Masahvai (isp. mazahuas, sav. Tetjo ñaa jñatjo) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, kalnuotose srityse Meksiko valstijos vakaruose ir rytų Mičoakane. Populiacija >320 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 120 tūkst.). Masahvų kalba priskiriama otomangų kalboms (yra keletas tarmių), masahvai taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.

Masahvų tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, agavos). Nuo XIX a. paplito plūginė ir kaplinė žemdirbystė (kviečiai, tabakas, kava, miežiai). Laiko avis (vilnai), ožkas, kiaules (daugiausia pardavimui), mulus, jaučius, vištas, kalakutus. Medžioja triušius, elnius, gaudo vėžius, rankioja opuncijų vaisius ir lapus, laukinių agavų lapus, vabalų lervas). Išvystyti amatai: puodininkystė, audimas rankinėmis staklėmis, odos apdirbimas, pynimas iš šiaudų, agavos pluošto (dembliai, krepšiai, kepurės, virvės, tinklai). Dirba samdiniais ūkiuose, miestuose.

Tradicinis masahvų būstas panašus į kitų Centrinės Amerikos tautų. Būstas vienos ar dviejų patalpų, statytas iš plaušplyčių, su keturšlaičiu šiaudiniu arba čerpiniu stogu. Priešais fasadą – veranda ant stulpų. Namo viduje įrengta klėtis, šalimais – aukštos gardinės jaujos kukurūzams džiovinti, kartais ir krosnys čerpių degimui. Šiaurėje paplitusios pusiau požeminės pirtys.

Masahvų vyrų apranga panaši į kitų meksikiečių – namie austi marškiniai su apskritu kaklo iškirpimu, dažnai išsiuvinėti, kelnės baltos, parištos juosmens juosta, sandalai, šiaudinė kepurė, kaklaskarė, raštuotas krepšys, vilnonė serapė. Moterys nešioja tunikos pavidalo marškinius trumpomis rankovės, spalvingai išsiuvinėtus, ilgus klostuotus sijonus arba keletą sijonų, apsiaustus, raštuotus krepšius.

Tradicinė šeima – didžioji, patriarchalinė, dabar – mažoji. Santuoka patrilokalinė arba neolokalinė. Paplitusi nuotakos išpirka, kartais – grobimas.

Masahvai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), gerbiamos lietaus, olų, šulinių dvasios, paplitęs šamanizmas, magija, aukų lydimos žemdirbystės apeigos. Katalikų švenčių metu vyksta spalvingi vaidinimai, karnavalai (biblinėmis, istorinėmis temomis). Išsaugoję tautosaką – dainas, legendas, pasakas apie saulę, mėnesį, stebuklingas olas, lietaus nykštukus ir kt.^[2]