Naminė ožka
Išvaizda
| Capra aegagrus hircus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis. Dabar išvesta virš 300 ožkų veislių.
Tai vienas pirmųjų domestikuotų gyvūnų (prieš 9000-10 000 metų Artimuosiuose Rytuose). Auginamas dėl pieno, mėsos, vilnos, odos.
Naminės ožkos tinkamos auginti skurdžiose vietose, nes minta beveik viskuo: skurdžia žole, krūmais, lapais, medžių šakomis, žieve. Paprastai ganomos laisvai.
Lietuvoje naminės ožkos auginamos nuo XI a. Gerai prisitaikiusios prie vietos klimato sąlygų, nereiklios pašarams. Per laktacijų duoda 200–500 l pieno.[1]
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |||
|---|---|---|---|
| Pienas | Mėsa | ||
| 4000 | 1828 | ||
| 2168 | 480 | ||
| 1475 | 266 | ||
| 700 | 261 | ||
| 592 | 210 | ||
| 584 | 190 | ||
| 505 | 110 | ||
| 410 | 66 | ||
| 393 | 64 | ||
| 265 | 60 | ||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ožkos. Naminė ožka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 254