Laima Drazdauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laima Drazdauskaitė (g. 1947 m. rugsėjo 29 d. Kaune) – Lietuvos tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. baigė Kauno dailės mokyklą. 1968 m. baigė Lietuvos dailės institutą, Jono Švažo mokinė.

19681969 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume, nuo 1969 m. dėsto Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, nuo 1996 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytoja.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1970 m. dalyvauja bendrose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė individualių parodų Lietuvoje, Vokietijoje. Tapyba intuityvi, subtilių spalvų. Iš pradžių tapė lyrinius suabstraktintus peizažus („Šulinys“, 1977 m., „Vėjuota diena“, 1983 m.) su išryškintais aplinkos fragmentais. Vėlesni kūriniai („Širšynas“, „Samanos“, abu 1996 m.) nutapyti pagal abstrakčiosios veiksmo tapybos principus.[1]

Personalinės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1972 m. – Tapyba, „Žinijos“ draugija, Kaunas.
  • 1977 m. – Tapyba, LDS Kauno skyrius.
  • 1981 m. – Tapyba, Kauno paveikslų galerija.
  • 1992 m. – Tapyba, I. Mikuličiūtės dailės galerija, Kaunas.
  • 1996 m. – Tapyba, Kauno paveikslų galerija.
  • 1997 m. – Tapyba, Giedrės Bartelt galerija, Berlynas, Vokietija.
  • 1997 m. – Tapyba, Kauno paveikslų galerija.
  • 2003 m. – Tapyba, Paveikslų galerija, Šiauliai.
  • 2006 m. – Akvarelės, Kolegijos galerija, Vroclavas, Lenkija.
  • 2007 m. – Akvarelės, Grafikos galerija, Kaunas.[2]

Stipendijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1990 m. – Lipės apskrities kultūros instituto stipendija, Vokietija.
  • 1995 m., 1997 m. – Sorošo šiuolaikinio meno centro Lietuvoje stipendija.
  • 1997 m. – Pollock-Krasner fondo stipendija, JAV.
  • 2001 m. – Lietuvos Respublikos valstybinė aukščiausio laipsnio kultūros ir meno stipendija.
  • 2004 m. – Vantaa dailininkų asociacijos stipendija, Suomija.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kristina BudrytėLaima Drazdauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 133 psl.
  2. Kamanė. Laima Drazdauskaitė Archyvuota kopija 2008-06-27 iš Wayback Machine projekto.
  3. Šiuolaikinio meno informacijos centras Archyvuota kopija 2008-05-26 iš Wayback Machine projekto.