Vincentas Gečas
| Vincentas Gečas | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. vasario 7 d. Mažeikiai |
| Mirė | 2020 m. birželio 17 d. (89 metai) Vilnius |
| Veikla | tapytojas |
| Partija | 1959 m. SSKP |
| Alma mater | 1957 m. LSSR dailės institutas |
Vincentas Gečas (1931 m. vasario 7 d. Mažeikiuose – 2020 m. birželio 17 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos tapytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Mažeikių gimnazijoje. 1957 m. baigė LSSR dailės institutą. Nuo 1957 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1969–1974 m. prorektorius, 1974–1988 m. rektorius. Nuo 1980 m. profesorius. Nuo 1989 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, Menų fakulteto Tapybos katedros profesorius.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas ryškiausių septintojo - aštuntojo dešimtmečių dailininkų, tuo laikotarpiu sukūrė ideologiškai angažuotų, bet plastiškai įtaigių kūrinių. Po 1963–1964 m. stažuotės Italijoje kūryboje žymi italų neorealizmo įtaka, būdingas plastiškai raiškus, kartais ironiškas kasdienybės motyvas, reportažiškumas, psichologinė portretuojamojo charakteristika, vidinių konfliktų perteikimas. Paveikslo kompozicinė sandara grindžiama fotografinio kadro, kinematografinio montažo principu. Vėlesnėje kūryboje vyrauja peizažai, natiurmortai, daugiausia gėlės, animalistinio žanro paveikslai – žirgai, naminiai paukščiai.
Svarbesni paveikslai: „Kolūkio turguje“, 1959 m.; „Vitrina“, 1960 m.; „Šeima“, „Kolūkietė“, abu 1962 m.; „Avarija“, „Po diskusijų“, abu 1964 m.; „Lova“ I, „Demonstracija“, triptikas „Į Rytus“, visi 1965 m.; „Dailininko Leopoldo Surgailio portretas“, 1966 m.; triptikas „Lietuva 1919 metais“, 1967–1974 m.; „Jų užmiršti nevalia“, „Aistros“, abu 1969 m.; diptikas „Menas, žmonės, įvykiai“, 1972 m.; „Rektorių taryba“, 1981 m.; „Adomas ir Ieva“, 1986 m. Nuo 1958 m. dalyvavo parodose; individualios parodos surengtos Vilniuje – 1967 m., 1981 m., 2006 m., Maskvoje – 1988 m.[2][1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1968 m. LSSR valstybinė premija
- 1974 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1981 m. LSSR liaudies dailininkas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Ramutė Rachlevičiūtė. Vincentas Gečas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 472 psl.
- ↑ Kristina Miklaševičiūtė. Vincentas Gečas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 585
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1969. T. 36. P. 215.
- Vincentas Gečas / Nijolė Tumėnienė. – Vilnius: Vaga, 1977.