Pereiti prie turinio

Kanadinė lūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lynx canadensis)
Lynx canadensis
Kanadinė lūšis (Lynx canadensis)
Kanadinė lūšis (Lynx canadensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Katiniai
( Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
( Felinae)
Gentis: Lūšys
( Lynx)
Rūšis: Kanadinė lūšis
( Lynx canadensis)
Binomas
Lynx canadensis
Kerr, 1792

Paplitimas

Kanadinė lūšis (Lynx canadensis) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis. Turi 3 porūšius.[1] Artimiausias giminaitis – paprastoji lūšis, nors kai kurie bruožai panašesni į rudosios lūšies.

Paplitimas ir buveinė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkama Kanadoje, Aliaskos pietuose, Oregono ir Aidaho šiaurėje bei Uoliniuose kalnuose (Vajomingas ir šiaurės Koloradas). Būdingas taigos gyvūnas.[2] Daugiausiai gyvena Šiaurės Amerikos miškuose, kurie ribojasi su tundra.[3]

Kūno ilgis 75–105 cm, uodega 5–15 cm. Patelės sveria 8–9 kg, patinai 10–18 kg. Aukštis ties ketera 48–55 cm. Lyginant su paprastąja lūšimi, lengvesnės, o uodega trumpesnė. Užpakalinės galūnės šiek tiek ilgesnės už priekines. Padai ypač stori, plaukuoti.

Kailis tankus ir ilgas, paprastai gelsvai rudas. Nugara dažnai šviesiai pilka, o pilvelis – šviesiai rudas. Kartais esama tamsių dėmių arba dėmių su tamsiais kraštais. Ausų galuose styro juodi kuokšteliai. Uodega dažnai su žiedais, juodu galiuku.[4]

Kaip ir visos lūšys turi 28 dantis, iš kurių 4 – ilgi ir stiprūs iltiniai dantys. Kąsdama aukai, lūšis jaučia įkandimo vietą, nes iltys yra tarsi lytėjimo organai, sujungti daugybe nervų. Tarp ilčių ir likusių dantų yra didelis tarpas, kuris užtikrina maksimalų ilčių susmigimą į aukos kūną.[5]

Išskiriami 3 porūšiai:[1]

  • L. canadensis canadensis (Kerr, 1792) – aptinkamas beveik visame arealo plote, išskyrus Niufaundlandą ir pačią šiaurę;
  • L. canadensis mollipilosus (Stone, 1900) – paplitęs arealo šiaurėje;[6]
  • L. canadensis subsolanus (Bangs, 1897) – sutinkamas Niufaundlande, didžiausias iš visų porūšių.
Medžiojant auką

Kanadinė lūšis yra naktinis gyvūnas, dieną ilsisi tarp medžių šaknų arba ant žemai kabančios šakos. Dažniausiai gyvena pavieniui, išskyrus veisimosi sezoną. Valdo didelę teritoriją. Patino teritorija dažnai sutampa su patelės.

Dažniausiai medžioja naktį. Gyvūnas nėra ypač greitas, bet atkaklus. Grobį gali persekioti kelis kilometrus. Tačiau dažniausias medžiojimo būdas – medžiojimas iš pasalų. Gali tūnoti kelias valandas pasaloje. Gerai laipioja medžiais, moka plaukti, pavyzdžiui, gali perplaukti vieną didžiausių Kanados upių Jukoną.[7]

Tai teritorinis plėšrūnas, kuris kasdien nukeliauja 2,4–4,8 km. Vidutiniškai vieno individo teritorija apima 15–50 km², tačiau gali būti ir itin maža arba labai didelė (3–783 km²). Konkuruoja su kitais plėšrūnais, kurių arealas persidengia – rudąja lūšimi ir kojotu. Kai grobio mažai, gyvūnas pradeda klajoti dideliais atstumais.[8] Kaip ir kitos katės, savo teritoriją žymi išangės liaukų išskyromis, šlapimu, išmatomis ir įbrėžimais medžio žievėje.[8]

Porūšis L. canadensis subsolanus šiek tiek didesnis ir kartais gali nudobti jaunus šiaurinius elnius.

Pagrindinis grobis – amerikinis baltasis kiškis (Lepus americanus). Yra vietovių, kuriose tris ketvirtadalius gyvūno raciono sudaro amerikiniai kiškiai, o rūšies paplitimą iš dalies lemia kiškių populiacijos dydis.

Lūšies guolis miško tankmėje

Poravimosi sezonas, nepriklausomai nuo klimato sąlygų, trunka vieną mėnesį – nuo kovo iki balandžio. Šiuo laikotarpiu patelę dažniausiai persekioja keli patinai. Sezono metu patelė poruojasi tik su vienu patinu, tačiau patinas gali poruotis su keliomis patelėmis.

Prieš pat atsivedimą patelė įsirengia guolį, dažniausiai labai tankiame pomiškyje, kur gausu virtuolių ir krūmų.[9]

Nėštumas paprastai trunka apie 64 dienas. Vadą sudaro 1–8 jaunikliai.[10] Jaunikliai gimsta akli ir bejėgiai, sveria 175–235 g. Jų kailis dėmėtas ir dryžuotas. Po 14 dienų atmerkia akis, kurių spalva šviesiai mėlyna ir augant tampa gintarinė. Jaunikliais rūpinasi tik motina ir žindo 12 savaičių, bet gana greitai jie pradeda maitintis mėsa. Jaunikliai guolį palieka maždaug būdami 5 savaičių, o medžioti pradeda būdami 7–9 mėnesių. Savarankiškais tampa 10 mėnesių. Jaunos lūšys pilnai suauga 2 metų amžiaus, nors patelės lytiškai subręsta būdamos 10 mėnesių, tačiau labai dažnai nesiporuoja pirmaisiais metais. Patinai pradeda poruotis 2–3 metų amžiaus. Nelaisvėje kanadinės lūšys gyvena iki 14 metų, gamtoje gyvenimo trukmė trumpesnė.

Santykiai su žmonėmis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kanadinės lūšies kailis

Dėl savo kailio ir svarbos drabužių pramonei buvo ir yra labai intensyviai medžiojama. Komercinė gyvūno kailių medžioklė prasidėjo XVII a., išaugo XIX a., kai išpopuliarėjo dėmėti ir dryžuoti kačių kailiai iš atogrąžų regionų.[11] Šiaurės Amerikoje kanadines lūšis ir rudąsias lūšis medžioti leidžiama, tačiau jų medžioklė griežtai reglamentuojama: išduodamos licencijos, įvesti draudžiami sezonai ir kvotos. Kanadinė lūšis JAV saugoma nuo 2000 m., tačiau Kanadoje dėl savo kailio yra toliau medžiojama didžiojoje arealo dalyje.[11]

  1. 1,0 1,1 „Mammal Species of the World - Browse: canadensis“. departments.bucknell.edu. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.
  2. „The IUCN Red List of Threatened Species“. IUCN Red List of Threatened Species. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.
  3. Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 36 psl. ISBN 9986-02-498-6.
  4. „Lynx canadensis (Canada lynx)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-03-01.
  5. Macdonald, David W. (1993). Velvet claw a natural history of the carnivores. New York: Parkwest: BBC Books. pp. 47–50. ISBN 0-563-20844-9.
  6. Lynx canadensis mollipilosus
  7. Kobalenko, Jerry (1997). Forest cats of North America cougars, bobcats, lynx. Willowdale, Ont: Firefly Books. ISBN 1-55209-172-4.
  8. 8,0 8,1 Sunquist, Mel; Sunquist, Fiona (2002). Wild Cats of the World. Chicago: University of Chicago Press. pp. 154-165. ISBN 0-226-77999-8.
  9. Slough, B. G. (1999). „Characteristics of Canada lynx, Lynx canadensis, maternal dens and denning habitat“. Canadian Field-Naturalist. 113 (4): 605–608.
  10. Sunquist, M. & Sunquist, F. (2002). „Canada lynx Lynx canadensis (Kerr, 1792)“. Wild Cats of the World. Chicago: University of Chicago Press. pp. 154–163. ISBN 978-0-226-77999-7.
  11. 11,0 11,1 „Relationship with Humans“. In: M.E. Sunquist, F.C. Sunquist: Family Felidae (Cats) In: Don E. Wilson, Russell A. Mittermeier (Hrsg.): Handbook of the Mammals of the World. Volume 1: Carnivores. Lynx Edicions, Barcelona 2009, ISBN 978-84-96553-49-1, S. 103–115.