Išmatos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karvės mėšlas

Išmatos, fekalijos, ekskrementai – per žarnyną praėjusio ir suvirškinto maisto likučių, žarnyno bakterijų ir nusišėrusių žarnyno gleivinės ląstelių likučių mišinys, pasišalinęs per išangę.

Gyvūnų išmatos[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomai nuo gyvūno, išmatos turi savitus pavadinimus: karvės išmatos vadinamos karvašūdžiais, arklio - arkliašūdžiais ir pan. Rutuliškos ar artimos formos gyvūnų (pvz., triušio) vadinamos spiromis, spiriukais. Žolėdžių žinduolių, naminių paukščių išmatos dažnai vadinamos mėšlu.

Ekskrementuose visada lieka kietųjų nesuvirškintų dalių. Tai kailio gabaliukai, plaukai, šeriai, kaulai ar jų dalys, žuvų ar roplių žvynai, vabzdžių antsparniai ir kitos chitininės dalys, moliuskų kiauteliai. Augaliniu maistu mintančių lieka nesuvirškintų medienos dalelių, vaisių luobelių bei sėklų.

Pagal ekskrementų dydį, formą, konsistenciją ir sudėtį galima nustatyti gyvūno rūšį. Specializuota zoologijos disciplina, tirianti gyvūnų išmatas, vadinama koprologija arba skatologija.

Gyvūnų išmatų panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Arklių, karvių, kiaulių išmatos nuo seno buvo ir yra naudojamos žemės ūkyje. Pakitusios paukščių išmatos virsta guanu, kuris yra vertinga trąša, turinti daug vertingų mineralinių medžiagų.

Indonezijojecivetų išmatų renkamos apvirškintos kavos pupelės, kruopščiai išvalomos, truputį pakepinamos ir ruošiama kava Kopi Luwak. Ši kava gurmanų labai vertinama.

Žmogaus išmatos[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus išmatos būna įvairių spalvų - juodos, rudos, geltonos, net raudonos, įvairių formų, nuo cilindro iki blyno.

Psichinis sutrikimas, pasireiškiantis išmatų valgymu, vadinamas koprofagija.

Proceso pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Išmatų pasišalinimas per išangę, priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo, kultūros, išmatų konsistencijos ir kitų priežasčių, gali būti vadinamas tuštinimusi, šikimu, kakojimu. Tuštinimasis nenormaliai skystomis išmatomis vadinamas viduriavimu, triedimu.

Kvapas[taisyti | redaguoti kodą]

Išmatoms kvapą suteikia sieros vandenilis, amoniakas ir įvairūs merkaptanai. Išmatos, esančios žarnyne, dar nevadinamos išmatomis.

Kova su išmatomis[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji viešieji tualetai atsirado dar antikos laikais. Automobiliai, pritaikyti išvežti fekalijas, vadinami asenizacinėmis mašinomis. Lietuvoje būdelės arba tupyklos plito nuo seno, tačiau labai paplito Pirmojo pasaulinio karo metais, nes tuometinė Vokietijos kariuomenė labai bijojo masinių infekcijų protrūkio ir privertė vietos gyventojus įsirengti tupyklas. Iki tol Lietuvoje nemažai žmonių tuštindavosi pakrūmėse ir panašiose vietose, tualetai tebūdavo dvaruose.


Vikiteka