Pereiti prie turinio

Pasala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasala (angl. ambush; rus. засада) – puolimo būdas, kai pasislėpus laukiama, kol priešas priartės tiek, kad puolimas būtų kuo sėkmingesnis. Pasalas naudoja medžioklėje (medžiojantys plėšrūnai, medžiotojai), kovoje su nusikaltimais (pvz., policininkai laukia būsimo nusikaltimo vietoje ar vietoje, kur gali pasirodyti ieškomas nusikaltėlis), karyboje.

Pasala neretai derinama su kitokiais taktiniais metodais. Dažnai pasala rengiama ties masalu. Pvz., Indijoje tigrus žmogėdras dažnai medžiodavo iš pasalų prie džiunglėse pririšto gyvulio (pvz., ožkos) ar prie apėsto žmogaus aukos kūno. Policininkai, kovodami su mašinvagiais, neretai pastato mašiną jauką, o apie ją įrengia pasalą.

Pasala taip pat vadina grupę karių ar kitų žmonių, kurie yra pasislėpę ir tyko.

Plėšrūnų pasalos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiojimas iš pasalų yra vienas dažnų būdų, kuriuos naudoja plėšrūnai. Kitas dažnas būdas – persekiojimas.
Pasaloje grobio tyko lydekos, katinai (tiek naminės katės, tiek, pvz., liūtai), vorai tarantulai ir daug kitų plėšrūnų. Plėšrūnai pasalūnai paprastai pasižymi tam tikromis adaptacijomis, pvz., pasalūnai gali staigiai spurtuoti, kad sugautų grobį, tačiau jiems stinga ištvermės ilgam persekiojimui. Pvz., lydekos povandeninių žolių sąžalyne tyko, kol priartės kokia tinkamo dydžio žuvis, tada „šoka“ pirmyn ir griebia. Bet jeigu auka spėja nuplaukti, lydeka nebesiveja, nes tam nepritaikyti neištvermingi raumenys, o ir kūno forma (pvz., uodegos peleko forma) tinka tik trumpam sprintui.

Karinės pasalos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasalos buvo ir yra praktiškai vienas pagrindinių kovos būdų, kuriuos naudoja partizanai.

Vienas ar keli naikintuvai ar sraigtasparniai patruliuoja ten, kur priešininkas jų negali pastebėti, ir laukia, kol pasirodys priešas. Antrojo pasaulinio karo metais naikintuvai dažnai slėpdavosi už debesų (dabar tai nepadeda, nes praktiškai visi kariniai lėktuvai naudoja radarus). Prieštankiniai sraigtasparniai slepiasi už kalvų, medžių viršūnių.

Prieštankinė pasala

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjamoje priešo tankų pasirodymo vietoje įrengiamos paslėptos prieštankinių patrankų, tankų, granatsvaidininkų, prieštankinių raketų ar kitų prieštankinių ginklų pozicijos. Jos neretai derinamos su kitomis priemonėmis, pvz., minų laukais, kasetinėmis minavimo priemonėmis, kurios leidžia keliomis salvėmis užminuoti tankų atsitraukimo kelią.

Tankų pasala gali būti surengta tykant priešo tankų ar kitokių dalinių.

Artilerijos pasala

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš anksto parengtos artilerijos pozicijos, apsaugotos pėstininkų daliniais, laukia, kol numatytoje vietoje pasirodys priešo daliniai.

Zenitinė pasala

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal maršrutą, kuriuo priešo lėktuvams ar sraigtasparniams patogu skristi, įrengiamos zenitinės artilerijos ar priešlėktuvinių raketų pozicijos. Priešlėktuviniai ginklai nelauktai, palankiausomis sąlygomis apšaudo priešo aviaciją.

Atviroje jūroje slėptis gali tik povandeniniai laivai, kurie paprastai tykodavo priešo transportinių ar karo laivų.
Artilerijos, raketiniai (pvz., raketų kateriai) ir torpediniai (pvz., torpediniai kateriai) laivai gali tykoti priešo laivų tik pakrantėse, kur gali slėptis šcheruose, už salelių, kyšulių.

Minų pasala gali būti vadinami atskiri atvejai, kai naudojamos nuotolinio valdymo minos, kurios susprogdinamos, kai reikiamas priešo dalinys įeina ar įvažiuoja į naikinimo zoną.
Antrojo pasaulinio karo metais, kai Raudonoji Armija traukėsi, sprogdintojai atsitraukdami minavo pastatus, kuriuose, buvo spėjama, turi įsikurti vokiečių kariuomenės štabai. Galingos minos būdavo gerai paslepiamos (vokiečių išminuotojai jų neaptikdavo), o kai žvalgyba pranešdavo, kad pastate apsistojo vokiečių štabas, radijo signalu miną susprogdindavo.[1]

  1. 18 ноября умер Илья Старинов Archyvuota kopija 2012-05-09 iš Wayback Machine projekto. (pulkininko I. Starinovo, sukūrusio minų pasalų taktiką, nekrologas)