Jukonas (upė)
Jukonas | |
---|---|
| |
Ilgis | 3 700 km |
Baseino plotas | 832 700 km² |
Vidutinis debitas | 6 430 m³/s |
Ištakos | Atlino ežeras ir Tagišo ežeras |
Žiotys | Beringo jūra |
Šalys | Kanada, JAV |
![]() |
JukonasVikiteka |
Jukonas (pranc. Fleuve Yukon, angl. Yukon River) – viena ilgiausių Šiaurės Amerikos upių; teka Kanados (Britų Kolumbija ir Jukonas) bei JAV (Aliaska) teritorijomis. Prasideda Šiaurės Amerikos Kordiljerose, greta telkšančiuose Atlino ir Tagišo ežeruose. Teka daugiausia šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimis. Aukštupyje giliu slėniu kerta Jukono plynaukštę. Toliau teka plačiu, pelkėtu tarpukalnių slėniu. Įteka į Beringo jūros Nortono įlanką.
Svarbiausi intakai: Teslinas, Pelis, Klondaikas, Porkjupainas, Čandalaras, Tanana, Novitna, Kojukukas.
Poplūdis būna vasaros metu. Užšąla spalio-lapkričio mėnesiais, atitirpsta balandžio pabaigoje ar gegužę. Jūros potvynių įtaka jaučiama 160 km nuo žiočių ruože.
Jukonas vietinių kalba reiškiantis didžioji upė buvo svarbus susisiekimo būdas Aukso karštligės metais. Upė laivuojama nuo gegužės iki rugsėjo 3200 km nuo žiočių ruože (iki Vaithorso slenksčių). Svarbiausi miestai prie Jukono yra Dausonas, Vaithorsas (Kanada), Tanana (JAV)[1].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 512 psl.