Kaunatava
| Kaunatava | ||
|---|---|---|
  Kaunatava |
||
| Koordinatės | 55°58′16″š. pl. 22°34′16″r. ilg. / 55.971°š. pl. 22.571°r. ilg.Koordinatės: 55°58′16″š. pl. 22°34′16″r. ilg. / 55.971°š. pl. 22.571°r. ilg. | |
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Telšių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Upynos seniūnija | |
| Gyventojų | 284 | |
 Vikiteka |
Kaunatava | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kownatów | |
Kaunatava – kaimas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai , 9 km į šiaurę nuo Luokės, Virvytės dešiniajame krante, prie Virvytės ir Upynos upių santakos. Pietiniame kaimo pakraštyje į Upyną įteka Dabruotas. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-88023).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji Kaunatavos Dievo Apvaizdos bažnyčia pastatyta 1802 m. 1892 m. bažnyčia nugriauta, netoli jos pastatyta Kaunatavos Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė. 1924 m. bažnyčia atstatyta.
1918 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–1992 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 m. Kaunatavos pagrindinė mokykla.
1950–1992 m. sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1960 m. įkurta biblioteka, [2] kurioje buriasi nevyriausybinės organizacijos „Obuolys“, „Marijonos“, „Boružė“.
Veikia žemės ūkio bendrovė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1945–1950 m. | Kaunatavos apylinkė |
| 1950–1995 m. | Upynos apylinkė (Telšiai), Telšių rajonas |
| nuo 1995 m. | Upynos seniūnija (Telšiai), Telšių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1985 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 95 | 130 | 178 | 220 | 326 | 436 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2005 m. | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 458 | 460 | 474 | 376 | 284 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bronislovas Grombčevskis (1855–1926), topografas, etnografas, orientalistas, karininkas.
- Steponas Šarapovas (1936–1981 m.), skulptorius.
Kaimo kapinėse palaidotas knygnešys Kazys Domkus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Kaunatava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 604 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kaunatava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 87 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaunatava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 249
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaunatava. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 134 psl.
- Kownatów Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 521 (lenk.)
- Kownatów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, , 144 psl. (lenk.)