Katra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Katra
Katros upė ties Pogarenda (Lietuvos–Baltarusijos siena)
Katros upė ties Pogarenda (Lietuvos–Baltarusijos siena)
Ilgis 109 km
Baseino plotas 2010 km²
Vidutinis debitas 11,4 m³/s
Ištakos Gardino sritis
Žiotys Nemunas
Šalys Baltarusijos vėliava Baltarusija, Lietuvos vėliava Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka KatraVikiteka

Katra (blrs. Котра) – upė pietryčių Lietuvoje (Varėnos raj.) ir Baltarusijoje (Gardino ir Ščiutino raj.); dešinysis Nemuno intakas. Ilgis 109 km. Tai viena seniausių Lietuvos upių, kurios slėniu nutekėjo Nemuno ledynmečio ankstyvųjų tirpimo stadijų vandenys. Vėliau slėnis buvo užpildytas smėlio sąnašomis ir jo aukštupio vietoje susiformavo kaskadinių ežerų virtinės. Pastarieji galutinai užpelkėjo ankstyvaisiais viduramžiais.

Dar XX a. pradžioje Katra ištekėjo iš Pelesos ežero (buvusio į pietryčius nuo Dubičių, dabar pelkė). Vėliau sparčiai graužiantis Ūlos aukštupiui ir po 6-7 dešimtmečių sovietinės melioracijos dalį Katros aukštupio baseino prisijungė Ūla (nudrenuodama ten buvusius Dubo, Pelesos ir kitus ežerus). Ūla taip pat prisijungė ir dalį paties Katros slėnio aukštupio. Ties Paramėliu yra šių upių bifurkacija – Ūla teka į rytus, Katra – į vakarus. Pastaruoju metu ši slėnio atkarpa baigia visiškai supelkėti. Katra teka į pietvakarius Lietuvos–Baltarusijos valstybine siena Čepkelių raisto pietiniu pakraščiu, o vėliau teka per Baltarusiją. Žemupyje kerta Gardino-Mastų geležinkelį. Įteka į Nemuną 534,7 km nuo jo žiočių (į pietryčius nuo Gardino). Katros žiotys yra skiriamoji riba tarp Nemuno aukštupio ir vidurupio.

Katros baseinui priklauso Čepkelių pelkė (jungiasi XIX a. iškastu kanalu).

Intakai:

Upės vidutinis nuolydis aukštupyje ir vidurupyje 25 cm/km, žemupyje – 22 cm/km. Vidutinis debitas 22 km nuo žiočių: didžiausias 278 m³/s, vidutinis 11,4 m³/s, minimalus vasarą 2,15 m³/s, minimalus žiemą 1,82 m³/s[1]. Lietuvos pusėje Katra patenka į Čepkelių rezervatą, Gudijos – į Katros draustinį.

Upė minima XIV a. kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose. Gyvenvietės prie Katros: Paramėlis, Katra, Pogarenda (Lietuva), Beržtai, Katra (Gudija).

Katros aukštupio vaga (dabar Ūlos dalis) netoli Dubičių

Katros bifurkacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX amžiuje susiformavo retas hidrografinis reiškinys – bifurkacija, kai Ūlos upė, grauždamasi gilyn ir tokiu būdu ilgindama vagą, prisijungė Katros intakus Dubę ir Pelesą, vėliau perkirto Katros vagą, atimdama iš pastarosios apie 410 km² baseino, todėl šiuo metu dalis buvusio Katros baseino vandens nuteka į Ūlą.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis laikomas labai archajišku ir kildinamas iš ide. *kataro- „griovys, upelis, srautas“ (plg. it. Catarona, Po intakas, gr. Καταρβάτης upė Liburnijoje).[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Katra. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 240
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.