Katra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Katra
Ilgis 109 km
Baseino plotas 2010 km²
Vidutinis debitas 11,4 m³/s
Ištakos Gardino sritis
Žiotys Nemunas
Šalys Baltarusija, Lietuva

Katrà (brus. Котра) – upė pietryčių Lietuvoje (Varėnos raj.) ir Baltarusijoje (Gardino ir Ščiutino raj.); dešinysis Nemuno intakas. Ilgis 109 km. Tai viena seniausių Lietuvos upių, kurios slėniu nutekėjo Nemuno ledynmečio ankstyvųjų tirpimo stadijų vandenys. Vėliau slėnis buvo užpildytas smėlio sąnašomis ir jo aukštupio vietoje susiformavo kaskadinių ežerų virtinės. Pastarieji galutinai užpelkėjo ankstyvaisiais viduramžiais.

Dar XX a. pradžioje Katra ištekėjo iš Pelesos ežero (buvusio į pietryčius nuo Dubičių, dabar pelkė). Vėliau sparčiai graužiantis Ūlos aukštupiui ir po 6-7 dešimtmečių sovietinės melioracijos dalį Katros aukštupio baseino prisijungė Ūla (nudrenuodama ten buvusius Dubo, Pelesos ir kitus ežerus). Ūla taip pat prisijungė ir dalį pačio Katros slėnio aukštupio. Ties Paramėliu yra šių upių bifurkacija – Ūla teka į rytus, Katra – į vakarus. Pastaruoju metu ši slėnio atkarpa baigia visiškai supelkėti. Katra teka į pietvakarius Lietuvos-Baltarusijos valstybės siena Čepkelių raisto pietiniu pakraščiu, o vėliau teka per Baltarusiją. Žemupyje kerta Gardino-Mastų geležinkelį. Įteka į Nemuną 534,7 km nuo jo žiočių (į pietryčius nuo Gardino). Katros žiotys yra skiriamoji riba tarp Nemuno aukštupio ir vidurupio.

Katros baseinui priklauso Čepkelių pelkė (jungiasi XIX a. iškastu kanalu). Intakai:

  • kairieji – Skrobianka, Neviša, Žečka, Ostrinka, Riča, Skidelė;
  • dešinysis – Pyranka.

Upės vidutinis nuolydis aukštupyje ir vidurupyje 25 cm/km, žemupyje – 22 cm/km. Vidutinis debitas 22 km nuo žiočių: didžiausias 278 m³/s, vidutinis 11,4 m³/s, minimalus vasarą 2,15 m³/s, minimalus žiemą 1,82 m³/s[1].

Upė minima XIV a. kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose.

Katros bifurkacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX amžiuje susiformavo retas hidrografinis reiškinys – bifurkacija, kai Ūlos upė, grauždamasi gilyn ir tokiu būdu ilgindama vagą, prisijungė Katros intakus Dubę ir Pelesą, vėliau perkirto Katros vagą, atimdama iš pastarosios apie 410 km² baseino, todėl šiuo metu dalis buvusio Katros baseino vandens nuteka į Ūlą.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis laikomas labai archajišku ir kildinamas iš ide. *kataro- „griovys, upelis, srautas“ (plg. it. Catarona, Po intakas, gr. Καταρβάτης upė Liburnijoje).[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Katra. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 240 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.