Armoniškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie Kauno miesto teritoriją žr. Armaniškiai.
Armoniškės
rus. Германишки
Hermaniszki belarus.JPG
Šv. Trejybės bažnyčia

Armoniškės
54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)Koordinatės: 54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Varanavo rajonas
Gyventojų (2001): 372
Pašto kodas: 231386 / +375 1594
Commons-logo.svg Vikiteka: ArmoniškėsVikiteka
Kirčiavimas: Armõniškės

Armoniškės (rus. Германишки) – gyvenvietė Žižmos kairiajame krante, 4 km į rytus nuo Varanavo, Varanavo rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 372 gyventojų. (2001 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1452 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. XVII a. – XIX a. veikė parapinė mokykla. 18861909 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. kaimas priklausė Ašmenos apskričiai. Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 19201939 m. jas valdė Lenkija. 1939 m. priskirtos Baltarusijos TSR.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. XIX a. viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Pliaterio duomenimis, 1890 m. Sedliškės valsčiuje, kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 % gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi. XX a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tusamonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. XX a. pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta. Petras Gaučas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 34 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]