Liškiavos piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Liškiavos piliakalnis
Liškiava2.JPG
Liškiavos piliakalnis

Liškiavos piliakalnis
Koordinatės
54°04′50.4″N 24°02′39″E / 54.080667°N 24.04417°E / 54.080667; 24.04417Koordinatės: 54°04′50.4″N 24°02′39″E / 54.080667°N 24.04417°E / 54.080667; 24.04417
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Merkinės seniūnija
Aukštis 30-20 m
Plotas 100x50
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas III a. pr. m. e.IX a. m.e.
Žvalgytas 1954 m. ir 1962
Tirtas 1975 m. ir 1977 m.
Registro Nr. AR1382/ 3658 /A204P

Liškiavos piliakalnis, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1382; unikalus objekto MC kodas 3658; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A204P) Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Nemuno kairiajame krante.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilies piliakalnis XIX a., Napoleonas Orda

Piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra stačiašlaitė kalva. Iš pietų ir pietryčių jį juosia Nemunas, šiaurės ir vakarų pusėje yra daubos. Vakarinėje pusėje esanti apie 17 m gylio dauba piliakalnį skiria nuo Liškiavos alkakalnio. Šlaitai nuo Nemuno ir daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, nuo vakarų ir pietvakarių pusės nuolaidūs, apardyti, 6–7 m aukščio, manoma čia buvus supiltą pylimą. Piliakalnio aikštelė pailga, 100 x 50 m dydžio. Jos pietvakariniame ir šiaurės vakarų kampuose išliko pilies bokštų liekanų. Piliakalnio šiaurės rytų ir rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. [1] Senovės gyvenvietė tirta 1975 m. Piliakalnį 1962 m., 1975 m. ir 1977 m. tyrė Paminklų konservavimo instituto archeologinės ekspedicijos, vadovai Vytautas Daugudis, Karolis Mekas, Juozas Markelevičius. Ištirtas apie 250 m² plotas. Kultūrinis sluoksnis 1,0-1,5 m storio. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, akmenų grindinių liekanų, gyvulių kaulų, kaulinių ir metalinių darbo įrankių, papuošalų. Piliakalnio vakariniame šlaite aptikta 0,6-1,25 m pločio duobių su degėsiais.

Piliakalnis naudotas nuo III a. pr. m. e. iki IX a. m. e. XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje ant piliakalnio pradėta statyti mūrinė pilis. Po Žalgirio mūšio ji neteko reikšmės, todėl nebaigta. Buvo beveik pastatytas pietvakarinis bokštas. XIX a. jis dar buvo 8–10 m aukščio, išliko 2,5–3 m aukščio siena, kuri 1962 m. užkonservuota. Pradėtas mūryti ir šiaurės vakarų bokštas, tarp jų iškastas griovys gynybinės sienos pamatams. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [2]Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 50000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 788 000 m².

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 99 (Nr. 391)
  2. Gintautas Zabiela. Liškiavos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 452 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.203
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 27-28.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 158–159.
  • Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001 p. 30-31.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Vainiūnų piliakalnis 15 km Radyščiaus piliakalnis 5 km Merkinės piliakalnis 12 km Blank-50px.png
Druskininkėlių piliakalnis 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaniavėlės piliakalnis 45 km
Černiauskų piliakalnis 11 km Dubičių piliakalnis 44 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną.