Borisas Gromovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Borisas Gromovas
rus. Борис Всеволодович Громов
Gromov boris 8.06.2010.jpg
Gimė: 1943 m. lapkričio 7 d. (70 metų)
Saratove, Rusija
Veikla: Rusijos karo ir politikos veikėjas, generolas-pulkininkas.
Žymūs apdovanojimai:

Złota Gwiazda Bohatera Związku Radzieckiego
Order Zasług dla Ojczyzny II klasy (Rosja) Order Zasług dla Ojczyzny III klasy (Rosja) Order Zasług dla Ojczyzny IV klasy (Rosja) Order Lenina Order Czerwonego Sztandaru Order Czerwonego Sztandaru Order Czerwonej Gwiazdy Order "Za Służbę Ojczyźnie w Siłach Zbrojnych ZSRR" III klasy Medal za Zasługi Bojowe Medal 100-lecia urodzin Lenina Medal 20-lecia zwycięstwa nad Niemcami w Wielkiej Wojnie Ojczyźnianej 1941-1945 Medal "50 lat Radzieckich Sił Zbrojnych" Medal "60 lat Radzieckich Sił Zbrojnych"Medal "70 lat Radzieckich Sił Zbrojnych"Medal za Nienaganną Służbę I stopnia Medal za Nienaganną Służbę II stopnia Medal za Nienaganną Służbę III stopnia Order Przyjaźni Narodów (Białoruś) Medal 10-lecia wyjścia wojsk radzieckich z Afganistanu (Białoruś)

Commons-logo.svg Vikiteka: Borisas GromovasVikiteka
Parašas
Col. Gen. Boris Gromov signature.png

Borisas Gromovas (rus. Борис Всеволодович Громов, g. 1943 m. lapkričio 7 d. Saratove, Rusija) – Rusijos karo ir politikos veikėjas, generolas-pulkininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baigė elitinę Peterburgo Aleksandro Suvorovo kadetų mokyklą, Maskvos Michailo Frunzės karo akademiją, taip pat – Generalinio štabo akademiją.

Per Tarybinės armijos intervenciją į Afganistaną 19791989 m. tris kartus vadovavo tarybiniam ekspediciniam korpusui (19801982 m., 19851986 m., 19871989 m.), vadovavo armijos išvedimui iš Afganistano.

Buvo paskutinis tarybinės armijos žmogus, 1989 m. vasario 15 d. kirtęs TSRS ir Afganistano sieną per taip vadinamą „Draugystės tiltą“ ant Amu-Darijos upę. Už nuopelnus apdovanotas Tarybų Sąjungos didvyrio medaliu.

Po karo Afganistane tapo Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto vicepirmininku. Vėliau tapo Rusijos pirmuoju Gynybos Ministerijos vadovu. 1994 m. išėjo į atsargą ir gretai tapo Vidaus reikalų ministerijos ministru. 1995 m. ir 2003 m. buvo išrinktas deputatu į Rusijos Valstybės Dūmą, nuo „Vieningoji Rusija“ partijos, bet mandato atsisakė. 2000 m. ir 2003 m. išrinktas Maskvos srities gubernatoriumi (2003 m. surinko 83 proc. balsų).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]