Gargatūnas
Gargatūnas (lot. Tetrao urogallus .svg){kind=small}
x Lyrurus tetrix .svg){kind=small}
) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimai priskiriamų vakarinio kurtinio (Tetrao urogallus) patino ir eurazinio tetervino (Lyrurus tetrix) patelės savaiminis mišrūnas.
Vakariniai kurtiniai nerasdami patelių, atskridę į eurazinių tetervinų tuoktuves poruojasi su tetervomis. Iš apvaisintų kiaušinių išsirita gyvybingi jaunikliai, bet subrendę jie būna nevaisingi, tad palikuonių neturi. Anot biologo Broniaus Šablevičiaus, Lietuvos Aukštaitijos nacionaliniame parke gargatūnai buvo pastebėti du kartus. Pasak jo, 2004 metų balandžio – gegužės mėnesį buvo stebimas miško pievoje esančioje tetervinų tuoktuvietėje tarp Murmų ir Kretuonių kaimų, esančių Švenčionių rajono savivaldybėje (R. N., K. Čepėnas). Manoma, galbūt tas pats paukštis šią tuoktuvietę lankė ir 2005 bei 2006 metais (R. N., S. P.).
Rusijoje yra įrodytų faktų, kad euraziniai tetervinai (Lyrurus tetrix) ir su paprastosiomis jerubėmis (Tetrastes bonasia) veda mišrūnus, kas natūraliai gamtoje yra labai retas atvejis, kadangi šios rūšys priklauso dviem skirtingoms gentims – Lyrurus ir Tetrastes.
Paplitimas ir gausa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje gargatūnai gyvena ten, kur greta susiformuoja vakarinių kurtinių ir eurazinių tetervinų tuokvietės[1]. Atsižvelgiant į dabartinį šių rūšių paplitimą, galimybė aptikti gargatūnų yra Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse. Paskutinį dešimtmetį vienas paukštis buvo pastebėtas Kretuono ežero apylinkėse, o pastaraisiais metais šių paukščių reguliariai aptinkama Dzūkijos nacionaliniame parke.
Skiriamieji bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpinio dydžio tarp vakarinio kurtinio ir eurazinio tetervino paukštis. Gargatūno plunksnos juosvos, su violetiniu žvilgesiu krūtinės ir kaklo plote, kaklas palyginti ilgas. Pasmakrėje susidaro „barzdelė", panašiai kaip vakarinio kurtinio. Antakiai raudoni, sparnų spalvos ir baltas pauodegys kaip eurazinio tetervino, tačiau ne taip aiškiai iškirpta uodega, vairuojamosios plunksnos išlenktos.
Balsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atskirų paukščių balsai skiriasi. Giesmę dažniausiai sudaro trys tonai, kaip kurtinio, tačiau į ją nepanaši ir sunkiai apibūdinama: balsas gergždžiantis, kurkiantis, kreksiantis, daug garsesnis už vakarinio kurtinio. Manoma, kad giesmės metu gargatūnai, kaip ir vakariniai kurtiniai, negirdi.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bronius Šablevičius, Lietuvos paukščiai Aukštaitijos nacionalinio parko gamtoje | Kaunas, leidykla „Lututė“ ISBN 978-9955-37-173-1, 2014; 88 psl. Tetervinas;