Gargatūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gargatūnas

Gargatūnas (lot. Tetrao urogallus Blue Mars symbol.svg x Tetrao tetrix Symbol venus.svg) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, tetervininių (Tetraonidae) šeimai priskiriamų kurtinio (Tetrao urogallus) patino ir tetervino (Tetrao tetrix) patelės savaiminis mišrūnas.

Kurtiniai nerasdami patelių, atskridę į tetervinų tuoktuves poruojasi su tetervomis. Iš apvaisintų kiaušinių išsirita gyvybingi jaunikliai, bet subrendę jie būna nevaisingi, tad palikuonių neturi. Anot biologo Broniaus Šablevičiaus, Lietuvos Aukštaitijos nacionaliniame parke gargatūnai buvo pastebėti du kartus. Pasak jo, 2004 metų balandžio – gegužės mėnesį buvo stebimas miško pievoje esančioje tetervinų tuoktuvietėje tarp Murmų ir Kretuonių kaimų, esančių Švenčionių rajono savivaldybėje (R. N., K. Čepėnas). Manoma, galbūt tas pats paukštis šią tuoktuvietę lankė ir 2005 bei 2006 metais (R. N., S. P.).

Rusijoje yra įrodytų faktų, kad tetervinai ir su jerubėmis (Tetrastes bonasia) veda mišrūnus, kas natūraliai gamtoje yra labai retas atvejis, kadangi šios rūšys priklauso dviem skirtingoms gentims – Tetrao ir Tetrastes.

Paplitimas ir gausa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gargatūnai gyvena ten, kur greta susiformuoja kurtinių ir tetervinų tuokvietės[1]. Atsižvelgiant į dabartinį šių rūšių paplitimą, galimybė aptikti gargatūnų yra Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos rajonuose ir Druskininkų savivaldybėse. Paskutinį dešimtmetį vienas paukštis buvo pastebėtas Kretuono ežero apylinkėse, o pastaraisiais metais šių paukščių reguliariai aptinkama Dzūkijos nacionaliniame parke.

Skiriamieji bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpinio dydžio tarp kurtinio ir tetervino paukštis. Gargatūno plunksnos juosvos, su violetiniu žvilgesiu krūtinės ir kaklo plote, kaklas palyginti ilgas. Pasmakrėje susidaro „barzdelė", panašiai kaip kurtinio. Antakiai raudoni, sparnų spalvos ir baltas pauodegys kaip tetervino, tačiau ne taip aiškiai iškirpta uodega, vairuojamosios plunksnos išlenktos.

Balsas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atskirų paukščių balsai skiriasi. Giesmę dažniausiai sudaro trys tonai, kaip kurtinio, tačiau į ją nepanaši ir sunkiai apibūdinama: balsas gergždžiantis, kurkiantis, kreksiantis, daug garsesnis už kurtinio. Manoma, kad giesmės metu gargatūnai, kaip ir kurtiniai, negirdi.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]