Įsrutis (Černiachovskas)

Įsrutis rus. Черняховск vok. Insterburg

Miesto aikštė

Įsrutis 54°38′17″š. pl. 21°48′43″r. ilg. / 54.638°š. pl. 21.812°r. ilg. / 54.638; 21.812 (Įsrutis (Černiachovskas))

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Černiachovsko rajonas

Įkūrimo data	1336 m.

Gyventojų (2021)	35 375
Plotas	58 km²
Tankumas (2021)	610 žm./km²

Pašto kodas	238150–238169
Tel. kodas	(+7) 40141
Vikiteka	Įsrutis

Kirčiavimas	Įsruti̇̀s,^[1] Černiachòvskas^[2]

Įsrutis (vok. Insterburg, nuo 1946 m. Černiachovskas, rus. Черняховск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado. Černiachovsko rajono centras. Įsruties geležinkelio stotis, geležinkelio mazgas, išvystyta odos, keramikos, medienos, maisto pramonė.^[3]

Istorija

Įsruties pradžia – prie Angrapės ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė Instenburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva. Netoli jos kūrėsi Įsruties gyvenvietė. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras. 1583 m. spalio 10 d. gavo Kulmo miesto teises.

1537 m. kunigo J. Tartylos iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia, po 1945 m. rusų valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje XX a. pradžioje – 2 kartus per metus.^[4]

1816–1944 m. mieste veikė 18 spaustuvių. XIX a. ėjo laikraščiai „Insterburger Kreisblatt“, „Insterburger Wochenblatt“, „Insterburger Zeitung“, „Volksblatt für Litthauen“. 1818 m. Įsrutis tapo naujos, mažesnės apskrities (kreizo) centru. 1815 m. mieste įstegtas Merginų licėjus, XIX a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos, vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją, nuo XIX a. antrosios pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 m. Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 m. jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai. Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia, kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją. XIX a. pab. miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo XIX a. mieste stovėjo didelė karinė įgula. Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. liepos 27 d. miestą subombardavo britų karo aviacija. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai 1945 m. sausio 22 d. jį užėmė tarybinė kariuomenė. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas žuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Černiachovskio vardu.

Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 m. įkurtas Specialus kalėjimas-ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: Petras Cidzikas, generolas Piotras Grigorenko, kunigas Vincentas Sladkevičius ir kiti. XX a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. 1911 m. pastatyta evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia XX a. pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta Šv. Brunono katalikų bažnyčia tapo filharmonija; nuo XX a. pab. restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams.

1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities miestas.^[5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Istenburgo rajono (Инстербургский район), vėliau Černiachovsko rajono centras, nuo 2008 m. dar ir Černiachovsko miesto gyvenvietės centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1945 m.	Įsruties apskritis	Gumbinės apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1947–2008 m.	Černiachovsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Černiachovsko miesto gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

1886 m. iš 11 000 miesto gyventojų tik apie 200 buvo lietuvninkai, tačiau jie sudarė apylinkių gyventojų daugumą. 1880–1944 m. veikė Įsruties senovės draugija, 1911–1924 m. – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 m. įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919–1920 m. veikė Įsruties lietuvių klubas (pirm. E. Rėžulaitis).

1946–1947 m. likę vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 m. direktorius A. Bartnikas) nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė – rengiami lietuvių mokytojai. Nuo 1997 m. veikia kultūros akademija „Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).^[6]

Demografinė raida tarp 1817 m. ir 2021 m.

1817 m.

1875 m.

1890 m.

1900 m.

1910 m.^[7]

1925 m.

1933 m.^[8]

1939 m.^sur.

15 543 ^[9]

16 303

22 227

28 000

31 624

39 311

41 230

43 620

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2002 m.^sur.

2006 m.

2011 m.

2021 m.

-

35 600

39 622

44 323

41 680

40 464

35 375

-

Žymūs žmonės

Įsrutyje evangelikų dvasininkais dirbo žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojai:

1577–1593 m. – klebonas Johanas Hefneris Vyresnysis
1711–1737 m. – Johanas Berendtas
1731–1757 m. (iki mirties) kunigavo Adomas Heinrichas Pilgrimas
1815–1825 m. – Karolis Augustas Jordanas, etnografas, dirbo gimnazijos rektoriumi
Nuo 1869 m. mokytojavo Liudvikas Pasargė, kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 m. išleido K. Donelaičio „Metus“.

Įsrutyje gimė:

Apie 1624 m. – Melchioras Švoba, vienas pirmųjų lietuvių poetų (m. 1663 m.)
1819 m. – Karlas Frydrichas Vilhelmas Jordanas, politikas, kultūros veikėjas (m. 1904 m.)
1831 m. – Ernstas Vichertas, parašė dramų ir romanų, daugiausia prūsų ir lietuvininkų ist. tematika (m. 1902 m.)
1854 m. – Paulis Šlenteris, poetas, publicistas, teatro kritikas (m. 1916 m.)

Sportas

FK Progress Černâhovsk (futbolas)

Šaltiniai

↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 482
↑ Įsrutis (Černiachovskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 594
↑ Insterburg (Genealogy.net)
↑ Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Vytautas Šilas. Černiachovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 314 psl.
↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
↑ ^{[reikalingas šaltinis]}

Nuorodos

Miesto vaizdai
Įsruties istorija (rus.)
Įsruties fotografijos Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto.
Miesto istorija (Chernyahovsk.com)
Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

[1] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 482

[4] Įsrutis (Černiachovskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 594

[5] Insterburg (Genealogy.net)

[6] Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Vytautas Šilas. Černiachovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 314 psl.

[7] Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

[8] Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

[9] {[reikalingas šaltinis]}

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]