Džonka

Džonka – mažos grimzlės plokščiadugnis burlaivis, skirtas daugiausia plaukioti upėmis. Žodis džonka kilęs iš malaj. djong, kuris savo ruožtu kilęs iš pietų minų kalbos žodžio 船 (chûn), reiškiančio „laivas“.[1]
Džonka išsiskiria plačiu aukštai iškeltu priekiu ir laivagaliu bei žema vidurine dalimi.[2] Turi nuo dviejų iki keturių (penkių) stiebų. Burės keturkampės, pintos iš bambuko plaušų ir sutvirtintos horizontaliomis kartelėmis.[2] Kiekviena iš burių susiskleidžia ar išsiskleidžia žaliuzės principu.[3] Džonka valdoma vairu. Ilgis siekia iki 55 m, plotis iki 9 m.
Džonkomis plukdomi kroviniai. Paplitusios Pietryčių Azijos ir Tolimųjų Rytų šalyse. Kai kuriuose Vietnamo regionuose džonkos naudojamos ir kaip plaukiojantieji būstai.
Nėra tiksliai žinoma, kada džonkos atsirado ir iš kur. Tačiau ištakos dažnai siejamos su Kinija. Han dinastijos laikais jau buvo plačiai naudojamos. Ankstyvaisiais viduramžiais naudotos karo tikslais, jau tada buvo sutinkamos Indonezijos ir net Indijos vandenyse.[3] Laikui bėgant džonkas pradėta naudoti ilgiems reisams jūra visoje Rytų Azijoje. Paplitus garlaiviams, džonkos išlaikė savo, kaip labai manevringo krovininio laivo, svarbą.
Džonkų statyba dabar
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vandens nepralaidumo technologijos kiniškose džonkose | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
![]() | |
2008 m. pastatyta džonka Princesė Taiping | |
Vieta | China |
Regionas** | APA |
Įrašas | 2010 |
Reikalingas apsaugos | Nuo 2010 |
Nuorodos | |
![]() |
Nuoroda |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Nuo XX a. tradicinės kinų džonkos nebeteko savo reikšmės. Jas pakeitė modernesni metaliniai laivai, motorinės valtys. Todėl statybos technikos tradicija ėmė sparčiai nykti ir buvo beveik užmiršta.
Vienintelė vieta, kur vis dar gaminamos tradicinės džonkos yra Fudziano provincija Kinijoje, tokiuose miestuose kaip Dzindziangas ar Ningde. Vietos meistrai naudoja senovines technologijas, kurios leidžia sukurti saugų, vandens nepraleidžiantį laivą, galintį atlaikyti tolimas jūrines keliones. Čia svarbus tikslus medienos detalių suleidimas tarpusavyje ir tarpų užkamšymas natūraliomis medžiagomis. Tam naudojamos pakulos, kalkės ir vernicia fordii augalo aliejus.
Be to, visas laivo korpusas suskirstomas į atskirus segmentus, kurie pertveriami vandens nepraleidžiančiomis perskyromis. Tai ne tik sutvirtina laivą bet ir užtikrina jo saugumą: atsiradus pažeidimui kažkurioje džonkos vietoje, vanduo užpildo tik vieną sektorių, tačiau kiti lieka tušti. Ši technologija per tūkstantmečius yra išsaugojusi daugybes gyvybių.
Džonkų statyba yra apipinta daug prietarų ir papročių. Darbams vadovauja didysis meistras, kuriam padeda specializuota komanda. Tai yra rankų darbas, naudojant tik paprastus įrankius, tokius kaip pjūklas, vedega, kaltas, plaktukas ir pan. Statybų metu meldžiamasi jūros globėjai Madzu, atliekamos džonkos paleidimo ceremonija bei drakono akies ceremonija.
Nepaisant pastangų išsaugoti šią technologiją, 2010 m. Fudziane buvo tik trys didieji meistrai, kurie galėjo vadovauti tradicinių džonkų statybai. 2008 m. vienas jų Šeng Fangcai atkūrė Mingų dinastijos laikotarpio džonką, kuri buvo pavadinta Princesė Taiping. Šis laivas sugebėjo sėkmingai įveikti 10 mėnesių jūrinę kelionę per Ramųjį vandenyną iš Kinijos (Siameno) iki JAV (San Francisko).
Kinijoje siekiama išlaikyti tradicinę džonkų statybą, įregistruojant ją valstybiniu paveldu, populiarinant žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose, įkuriant tam skirtus muziejus, remiant meistrus. Dėl savo svarbos vandens nepralaidumo technologijos ir pastangų išsaugoti tradiciją buvo paskelbtos nematerialiuoju pasaulio paveldu reikalingu skubios apsaugos.[4].
Kitos į pasaulio paveldą įtrauktos laivybos tradicijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grenados valtys (2008,
Grenada)
- Lendžai (2011,
Iranas, reikalingas apsaugos)
- Olsevaro laivas (2016,
Norvegija, geroji praktika)
- Pinisi laivai (2017,
Indonezija)
- Martinikos jolės (2020,
Prancūzija, geroji praktika)
- Išplėstiniai luotai (2021,
Estija, reikalingas apsaugos)
- Mikroneziečių laivyba (2021,
Mikronezijos Federacinės Valstijos, reikalingas apsaugos)
- Klinkerio laivai (2021,
Danija,
Islandija,
Norvegija,
Švedija,
Suomija)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Джонка // Большая советская энциклопедия: [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. – 3-е изд. – М. : Советская энциклопедия, 1969–1978.
- ↑ 2,0 2,1 Džonka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ 3,0 3,1 „Junk“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-10-18.
- ↑ https://ich.unesco.org/en/USL/watertight-bulkhead-technology-of-chinese-junks-00321 Watertight-bulkhead technology of Chinese junks]