Akupunktūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mingų dinastijos laikų akupunktūros lentelė

Akupunktūra (lot. acus – adata + punctura – (į)dūrimas) – gydymo metodas, paremtas tam tikrų kūno taškų dirginimu specialiomis adatomis.

Akupunktūra atsirado Kinijoje, vėliausiai pirmajame tūkstantmetyje pr. m. e., rasti archeologiniai įrodymai, datuojami Hano dinastija (202 m. pr. m. e. – 220). Šiais laikais – tai tradicinės kinų medicinos dalis, taip pat paplitusi ir kitose Azijos šalyse.

Vakarų šalyse akupunktūra priskiriama pagalbinei ar alternatyviajai medicinai.

Klinikinė praktika[taisyti | redaguoti kodą]

Per akupunktūros procedūrą naudojamos 13–130 mm ilgio ir 0,16–0,46 mm skersmens adatos, pagamintos iš nerūdijančio plieno, rečiau – sidabro ar aukso. Nuvalęs ligonio odą spiritu, gydytojas į ją adatą smeigia statmenai, o paskui sukamuoju judesiu kiek reikia pastumia gilyn. Susmaigstytos adatos paliekamos 5–15 min.

Kai ligonis gydomas mikroakupunktūra, į reikiamus odos taškus susmaigstytos plonytės neilgos adatėlės užklijuojamos ir paliekamos odoje 1–14 d. Gydant elektroakupunktūros metodu, odos taškai per susmaigstytas adatas dar veikiami el. srove.

Efektyvumas[taisyti | redaguoti kodą]

Akupunktūros procedūros padeda sergantiems vegetacine distonija, periferinės mervų sistemos, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir alerginėmis ligomis.

Akupunktūros kritikai teigia, kad jos efektyvumas nėra didesnis nei placebo efekto.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Medicinos enciklopedija 1; A.Baubinienė, A.Dembinskas, V.Grabauskas, V.Gurauskas, P.Kaltenis, A.Mickis, B.Padegimas, S.Pavilionis, A.Praškevičius, A.Raugalė, E.Razgauskas, J.Tamulaitienė, A.Venckauskas, A.Žiugžda; 1991 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka