Karo aviacijos tiekimo skyrius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Karo Aviacijos Tiekimo Skyrius)
Jump to navigation Jump to search
Karo aviacijos tiekimo skyrius
Veikė 1920–1940 m rugpjūčio mėn.
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Lojalumas Karo aviacija
Pavaldus Karo aviacijos parkas
Paskirtis Techninis aviacijos aprūpinimas

Karo aviacijos tiekimo skyrius – tarpukariu veikusi valstybinė Lietuvos karo aviacijos įmonė - karinis dalinys, kurio pagrindinis uždavinys buvo aprūpinti karo aviaciją degalais, technine įranga, atsarginėmis dalimis, remontuoti ir prižiūrėti karo lėktuvus, taip pat pati projektavusi ir nedidelėmis serijomis gaminusi lėktuvus.

Tiekimo skyrius ir aviacijos dirbtuvės buvo įsikūrusios Fredoje, Kaune. Karo aviacijos dirbtuvių pastatų kompleksas išlikęs Europos pr. 21, 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]

Iš pradžių buvo remontuojami kariniai lėktuvai, vėliau pradėta konstruoti žvalgybinius bei mokomuosius lėktuvus. Iš viso per Karo aviacijos gyvavimo laikotarpį aviacijos dirbtuvės pagamino 102 lėktuvus, iš jų apie 70 lietuviškos konstrukcijos. Didesnė dalis orlaivių buvo sukonstruoti Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio ir nuo 1939 m. gaminami serijomis.

19351940 m. Tiekimo skyriaus viršininku buvo aviac. plk. Juozas Grigiškis.

Padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo aviacijos tiekimo skyriaus sudėtyje buvo:

  • aviacijos dirbtuvės,
  • technikos dalis,
  • pirkimo dalis,
  • sandėliai.

1940 m. dirbtuvėse buvo dailidžių, šaltkalvių, motorų, surinkimo, skardininkų, kalvių, sparnų apsiuvimo, dažymo, ginklų, vulkanizavimo, magnetų ir bortinių prietaisų skyriai, medžiagų tyrimo laboratorija, braižykla bei atsarginių dalių sandėlis. Dirbtuvėse buvo gaminamos metalinės lėktuvų dalys, perrenkami naujai pirkti varikliai. Staliai gamindavo įvairias medines lėktuvų dalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigiantis Nepriklausomybės kovoms, to meto Vyriausybė, gerai suprasdama technikos reikšmę, nors ir stokodama lėšų, ėmė rūpintis naujos ginklų rūšies – aviacijos organizavimu. Pirmąjį lėktuvą „Sopwith 1½ StruterLietuvos kariuomenė atėmė iš Raudonosios Armijos prie Jiezno 1919 m. vasario 14 d. 1919 m. vasario 27 d. buvo nupirkti 8 vokiški žvalgybiniai lėktuvai „LVG C.VI“, o tų pačių metų birželio mėn. iš Vokietijos įsigyti kiti 5 lėktuvai, tarp kurių buvo ir mokomųjų.

Antanas Gustaitis, Karo aviacijos parko, kuriam priklausė ir Karo aviacijos dirbtuvės, viršininkas (1929-1935 m)

1919 m. gegužės mėn. buvo įsteigtos dirbtuvės smulkiems lėktuvų ir jų variklių remontams atlikti. 1919 m. pabaigoje iš Lietuvos teritorijos išstūmus bermontininkų dalinius, Lietuvai atiteko dar kelios dešimtys lėktuvų, aviacinių variklių ir kitų dalių. Įsigijus lėktuvų, prasidėjo Lietuvos aviacijos veikla. Vokiečių karo aviacijos lakūnai ir mechanikai mokė Lietuvos aviatorius skraidyti ir prižiūrėti aviacinę techniką. Jos priežiūrai teko skirti vis daugiau dėmesio ir lėšų, nes karo aviacijai buvo nupirkti kiti įvairios paskirties lėktuvai Italijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Lėktuvų gamybos idėja iš trofejinių dalių priklausė 1921 m. kovo 1 d. Karo aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžnieriumi mechaniku įsidarbinusiam iš Raseinių kilusiam, Vokietijoje ir Rusijoje dirbusiam geležinkelių technikos ižininiriui Adolfui Bliumentaliui, kuris netrukus tapo dirbtuvių vedėju.[2] Jo dėka trečiajame dešimtmetyje vyko nelicencinė karinių lėktuvų gamyba pagal I Pasaulinio karo vokiškų lėktuvų brėžinius, vėliau pereita prie užsienyje įsgijamų lėktuvų surinkimo Kaune, Aukštojoje Fredoje įkurtose dirbvtuvėse.

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje dėl lėktuvų gamybos susikirto A. Bliumentalio ir A. Gustaičio nuomonės. Pirmasis laikėsi nuostatos, kad ir trečiojo dešimtmečio pabaigoje vis dar buvo tikslinga gaminti karinius orlaivius pagal I Pasaulinio karo laikų brėžinius (pvz. 1927 m. pastatytas 1917 m. vokiškos konstrukcijos bombonešis Friedrichshafen G.III), o antrasis norėjo statyti naujus, modernius, savo konstrukcijos lėktuvus. Kai kurie vokiškos kontrukcijos savos gamybos lėktuvai 1927m. bandymų metu buvo įvertinti blogai, ypač paskutiniai 5 vienetai, ir tai pasitarnavo pretekstu sustabdyti užsienietiškų pasenusių konstrukcijų kopijavimą.[3] A. Bliumentalio ir A. Gustaičio konfliktą laimėjo Karo aviacijos parko, kuriam priklausė ir Karo aviacijos dirbtuvės, viršininku 1929 m. paskirtas A. Gustaitis ir nuo 1930 m. senos konstrukcijos lėktuvų statyba Karo aviacijos dirbtuvėse buvo nutraukta.[2]

Karo aviacijos dirbtuvėms tobulinti ir plėsti konstruktorius Antanas Gustaitis skyrė ypač daug dėmesio ir pastangų. Jo sprendimu pradėta naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinė gamyba. 1929 m. spalio 5 d. išbandytas trečiasis jo konstrukcijos mokomasis lėktuvas „ANBO-III“, tapęs pirmuoju lietuviškos konstrukcijos lėktuvu, gamintu serijomis.

Po 1935 m. reformos Karo aviacijos tiekimo skyrius buvo išskaidytas į du Karo aviacijos štabo padalinius: Aviacijos dirbtuves ir Tiekimo skyrių. Į pastarąjį įėjo Pirkimų dalis ir Technikos dalis.

Po 1936 m. Aviacijos dirbtuves sudarė dirbtuvės Kaune ir Šiauliuose, Zoknių aerodrome.[4]

Po 1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Karo aviacijos dirbtuvės buvo įtrauktos į Raudonosios Armijos struktūras. 1940 m. lapkričio 11 d. jų pagrindu buvo įkurtos DVRA 55-osios aviacijos remonto dirbtuvės, įėjusios į Kaune dislokuotos DVRA 25-osios aviacijos remonto bazės sudėtį,[5][6] čia buvo remontuojami sovietiniai naikintuvai I-16, bombonešiai SB ir žvalgybiniai lėktuvai R-5. 1941 m. 55-osios aviacijos remonto dirbtuvės buvo pertvarkytos į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365, kurioje buvo rengiamasi pradėti vokiško žvalgybinio lėktuvo Fiesler Fi 156 "Storch" sovietinės kopijos OKA-38 "Aist" gamyba.[7] Bandomų egzempliorių gamybą nutraukė prasidėjes Vokietijos puolimas, o pati įmonė buvo evakuota į Rusijos gilumą, kur ilgainiui tapo akcine bendrove "121 aviacionnyj remontny zavod".[1]

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ANBO-III“ buvo pirmasis lietuviškas lėktuvas, gamintas serijomis

Lietuviški lėktuvai:

Užsienietiškų konstrukcijų lėktuvai:[8]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gunston, Bill (1993). World Encyclopedia of Aircraft Manufacturers. Annapolis: Naval Institute Press. pp. 166.
  • Korbutas,. N., Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?656

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Karo aviacijos dirbtuvių pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17. 
  2. 2,0 2,1 Korbutas,. N., Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?656
  3. A.Gamziukas, Antanas norėjo būti ore, p. 62
  4. J.Vaičenonis, Lietuvos kariuomenės modernizacija 1926-1939, Darbai ir dienos T..21, p.168
  5. Авиазавод в Каунасе, 1940й и Антонов
  6. Историческая справка, АО "121 АРЗ"
  7. ОКА-38 Аист
  8. http://www.plienosparnai.lt/page.php?29 Pirmasis lietuviškas lėktuvas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]