Adolfas Bliumentalis
| Adolfas Abraomas Bliumentalis | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. gruodžio 28 d. Šiauliai |
| Mirė | 1945 m. vasario 6 d. (54 metai) Dachau |
| Ėjo pareigas | Karo aviacijos dirbtuvių vedėjas Karo aviacijos dirbtuvių viršininko pavaduotojas |
| Alma mater | Kauno komercinė mokykla (1901-1909 m.) Darmštato aukštoji technikos mokykla (1909-1913 m.). |
Adolfas Abraomas Bliumentalis (1890 m. gruodžio 28 d. Šiauliai – 1945 m. vasario 6 d. Dachau) – žydų kilmės Lietuvos inžinierius, geležinkelininkas, vienas Lietuvos karo aviacijos kūrėjų, pirmasis Karo aviacijos dirbtuvių vedėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dokumentuose A. Bliumentalio tėvas Faivė Fabijonas Filipas Bliumentalis save nurodo pirkliu, tačiau paskutiniuoju gyvenimo periodu Kaune (1920–1940 m.) prekybos verslu nebeužsiėmė, gyveno iš kambarių nuomos. Motina Šeina Kamberytė Bliumentalienė – namų šeimininkė. Artėjant I Pasaulinio karo frontui Bliumentaliai 1915 m. pasitraukė į Rusiją. Iki tol, sprendžiant iš vaikų gimimo vietų ir kitų dokumentų, gyveno Šiauliuose, Rygoje, Tadzino (Viščiakaimio) vienkiemyje tuometiniame Alvito valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, maždaug nuo 1901 m. iki pasitraukimo į Rusiją – Kaune.
A. Bliumentalis baigė Komercinę mokyklą Kaune (1901–1909 m.), Aukštąją Technikos mokyklą Darmštate (1909–1913 m.). 1913–1914 m. dirbo inžinieriumi Karaliaučiaus garvežių gamykloje „Union Giesserei“. Prasidėjus I pasauliniam karui su tėvais pasitraukė į Rusiją, 1915–1921 m. dirbo vyr. inžinieriumi pirmojoje Rusijos lėktuvų gamykloje „S.S. Ščetinin ir Ko“ tuometiniame Petrograde (dab. Sankt Peterburgas).
Grįžęs į Lietuvą 1921 m. kovo 1 d. A. Bliumentalis įsidarbino Karo aviacijos dirbtuvėse laisvai samdomu jaunesniuoju inžinieriumi mechaniku, o tų pačių metų birželio 1 d. buvo paskirtas vyresniuoju inžinieriumi mechaniku. Netrukus tapo ir Karo aviacijos dirbtuvių vedėju
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Adolfas Bliumentalis 1924 m. kovo 25 d. vedė žydaitę Zinaidą Račkaitę, gimusią 1905 m. Žiežmariuose (m. 1971 m. Tel Avive). 1925 m. gegužės 24 d. gimė sūnus Nikolajus. Yad Vašem archyve yra duomenų, kad jis buvo nužudytas 1943 m. Kauno gete arba Dachau koncentracijos stovykloje.
Po vedybų keisdama pasą Zinaida savo profesiją nurodė pianiste, o apie 1931 metus ji tapo žinoma Kauno naujos kartos fotografe – portretiste. Dalyvavo parodose ir konkursuose užsienyje, 1933 m. Berlyne viename konkurse užima pirmą vietą. Z. Bliumentalienė Kaune įkūrė populiarią „Foto Atelier „Zinaida“ (iš pradžių Laisvės al. 58, vėliau Laisvės al. 72). Yra išlikę fotografijų su jos spaudu, kuriose įamžinti prezidentas A. Smetona su šeima, to meto rašytojai, politikos veikėjai, menininkai, operos solistai.
Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsigijus pirmuosius karinės aviacijos lėktuvus atsirado poreikis ir aviacijos dirbtuvėms. Iš pradžių dirbtuvės buvo Techninės ir materialinės dalies, kuriai dar priklausė fotolaboratorija, sandėliai bei specialistų kuopa, dalis. Jai vadovavo karininkas Ignas Adamkavičius. 1920 m. rugsėjo 1 d. visa ši struktūra pavadinta Aviacijos Parku, o jai vadovauti paskirtas ltn. Juozas Grigiškis.
1919 m. aviacijos dirbtuvės įsikūrė keliuose mediniuose pastatuose greta Cepelino angaro, dalis darbų būdavo atliekama Cepelino angare arba lėktuvų angare, buvusiame šiaurinėje aerodromo pusėje. Pirmaisiais veiklos metais dirbtuvėse buvo remontuojami įsigyti ar trofėjiniai lėktuvai, taisomi įvairūs gedimai, smulkių avarijų pasekmės, iš atskirų lėktuvų dalių buvo surinkta keliolika skraidymams tinkamų lėktuvų.
Nesant pakankamo finansavimo, Lietuvos karo aviacija pradėjo ieškoti galimybių savarankiškai gamintis lėktuvus. A. Bliumentalis turėjo įgijęs tokios gamybos patirties ir jau 1921 m. jam vadovaujant kopijavimo būdu ir dalinai naudojant turimas aviacines dalis buvo pagaminti keletas nelicencinių Albatros B.II, Albatros D.III, LVG C.VI, Fokker D.VII, Halberstadt C.V variantų, oraganizuotas naujai įsigytų itališkų Ansaldo SVA.10 surinkimas.[1] 1922 m., įsigijus įvairių įrengimų, dirbtuvės buvo elektrifikuotos, praplėstos. 1923 m. pastatytas sudėtingos konstrukcijos J. Dobkevičiaus DOBI-II, keletas vokiškų lėktuvų kopijų.
A. Bliumentalis laisvai kalbėjo vokiškai ir turėjo didelę kompetenciją inžinerijos srityje, todėl dažniai vykdavo į Vokietiją, atsarginių dalių, medžiagų, įrengimų ir technologijų pirkimo klausimais.
1924 m. Aviacijos dirbtuvės iš medinių pašiūrių Aleksoto aerodrome buvo iškeltos į buvusias centrines artilerijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, išplėstos ir išskirstytos į atskirus cechus ir padalinius. Nors Aviacijos dirbtuvėse jau buvo pastatyti inovatyvūs Dobi prototipai, tačiau pagrindinę dirbtuvėse gaminamų naujų lėktuvų dalį sudarė nelicencinės pasenusių I Pasaulinio karo vokiškų lėktuvų kopijos, pavyzdžiui 1927 m. Karo pastatytas bombonešis Friedrichshafen G.IIIa. Yra liudijimų, jog trečiojo dešimtmečio pabaigoje A. Bliumentalis priešinosi A. Gustaičio lėktuvų statybai.[2]
Šią tradiciją pakeitė 1929 m. Karo aviacijos parko, kuriam priklausė ir Karo aviacijos dirbtuvės, viršininku paskirtas Antanas Gustaitis. Nors A. Bliumentalis nenorėjo atsisakyti nelicencinių lėktuvų gamybos, tačiau šį ginčą laimėjo A. Gustaitis. A. Bliumentalis prarado dirbtuvių vadovo postą (tapo viršininko pavaduotoju), tačiau jose liko inžinieriumi iki pat sovietinės okupacijos.
Greta tiesioginių pareigų Aviacijos dirbtuvėse jis vykdė ir pedagoginę veiklą – dėstė įvairias technines disciplinas Mokomosios eskadrilės kursuose bei vėliau įkurtoje Karo aviacijos mokykloje, parengė keletą vadovėlių („Medžiagų atsparumas ir lėktuvo statika“ 1924 m. atspausdinta dauginimo prietaisu, „Aviacinių medžiagų technologijos konspektas“, 1924 ir 1930 m. atspausdinta dauginimo prietaisu).[3]
Už nuopelnus Adolfas Bliumentalis 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu, o 1937 m. – LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.
Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. pabaigoje dėl etatų mažinimo iš tarnybos atleistas.
Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra duomenų apie tai, kuo vertėsi A. Bliumentalis po to, kai 1940 m. jis buvo atleistas ir pareigų. 1941 m. birželio mėn. jis nespėjo pasitraukti iš Kauno ir nacių okupacinės valdžios buvo uždarytas į Vilijampolės getą. LVCA saugomame „Sąraše asmenų, bendradarbiaujančių perkeliant žydų tautybės piliečius į Vilijampolę“ jo pavardė yra minima kaip „bendradarbio“.[4] Yra nepatvirtintų duomenų, jog A. Bliumentalis dirbo Liuftvafės dirbtuvėse Aleksote, kiti šaltiniai netiesiogiai teigia, kad jis galėjo dirbti geto žydų policijoje. Likviduojant Kauno getą A. Bliumentalis su broliu Teodoru ir sesers vyru Leonu Geršteinu buvo išvežti į Dachau koncentracijos stovyklą.
Adolfas Bliumentalis (Dachau konclagerio kalinio numeris 82164) buvo nužudytas 1945 m. vasario 6 d. Dachau.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (LT) A. Bubnys – „Kauno getas 1941–1944“, Kaunas, 2014, ISBN 9786098037401
- (LT) Kaminskas M., „Kauno komercinė fotografija 1918–1940", // Iš Panevėžio praeities: fotografijos kontekstas ir paveldas: konferencijos pranešimai, Panevėžys 2006 12 14 / sud. Zita Pikelytė. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2006, P. 42-76
- (LT) Korbutas, Nerijus, Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno Sparnai
- (LT) Kultūrų kryžkelė. Menora. Žydai, kūrę tarpukario Lietuvą: aviacijos inžinierius Adolfas Bliumentalis, LRT
- (LT) LCVA, f. R1444, ap. 1, b. 6, l. 14 a.p.
- (LT) Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
- (LT) Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf
- (EN) Tory, A., „Surviving the holocaust – The Kovno Ghetto diary“, Harvard University Press , 1991
- (LT) „Žydai Lietuvoje“, Žydai Lietuvoje. Sud. Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė. Vilnius, 2009, p. 51. ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2014
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
- ↑ Korbutas, Nerijus, Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis, Plieno Sparnai
- ↑ Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos Karo aviacijos 1919–1940 m. skraidančiojo personalo rengimo sistema, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, https://journals.lka.lt/journal/ka/article/891/file/pdf
- ↑ LCVA, f. R1444, ap. 1, b. 6, l. 14 a.p.