Karališkoji Prūsija
Karališkoji Prūsija (lenk. Prusy Królewskie; vok. Königlich-Preußen ar Preußen Königlichen Anteils) arba Lenkų Prūsija[1] (lenk. Prusy Polskie[2]; vok. Polnisch-Preußen[3]) – Lenkijos karalystės (vėliau Abiejų Tautų Respublikos) teritorinis vienetas egzistavęs 1466-1772 m. Jis buvo dabartinės Lenkijos Pamario vaivadijos rytinėje dalyje ir Varmijos Mozūrų vaivadijos vakarinėje dalyje.
Teritorinį vienetą sudarė buvę Vokiečių ordino valstybės rajonai, 1466 m. Antraja Torūnės sutartimi atitekę Lenkijos karalystei. Karališkajai Prūsijai priklausė Gdanskas ir Pomerelija, Kulmo žemė, Liubavos žemė, Torūnė, Vyslos žiotys su Elbingu ir Malborku, Varmės vyskupija su Olštynu.
Iki Liublino unijos 1569 m. Karališkoji Prūsija turėjo autonomiją, bet po to ją tiesiogiai pradėjo valdyti Lenkijos karalius (priskirta Didžiosios Lenkijos provincijai). Jis buvo administruojamas kaip keturi administraciniai vienetai: Pamario vaivadija, Kulmo vaivadija, Malborko vaivadija ir Varmės vyskupija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1308 m. Pomerelija su Gdansku priklausė Lenkijai, bet turėjo autonomiją. Kai Lenkiją valdė Vladislovas I Trumpasis, Brandenburgo markgrafas 1308 m. pareiškė pretenzijas į Pomereliją. Vladislovas I pagalbos kreipėsi į Vokiečių ordiną, kuris išvijo brandenburgiečius, bet pasisavino žemes ir prijungė prie Vokiečių ordino valstybės 1309 m. Tai XIV–XV a. sukėlė karus tarp lenkų ir Vokiečių ordino.
Po Žalgirio mūšio Vokiečių ordinas 1411 m. pasirašė Torūnės taiką, pagal kurią jis turėjo Lenkijai sumokėti didelę kontribuciją, ištuštinusią iždą. Kylant mokesčiams Hanzos miestų kilmingieji 1440 m. įkūrė Prūsijos sąjungą Kvidzyne, protestuodami prieš ordino vidaus politiką. Sąjungai vadovavo Gdansko Torūnės ir Elbingo piliečiai. Joje dalyvavo Kulmo žemės ir Pomeranijos kilmingieji.
1466 m. Lenkija prisijungė dalį Vokiečių ordino žemių, kurios tapo administruojamos kaip Karališkoji Prūsija. Likusios ordino žemės 1525 m. virto Prūsijos kunigaikštyste (ir vadintos Kunigaikštiškąja Prūsija). Šis padalinimas išliko iki pat XVIII a. pabaigos. 1772 m. teritoriją prisijungė Prūsijos karalystė. 1773 m. ji padalinta tarp Vakarų Prūsijos (Pamarys ir Malborkas) ir Rytų Prūsijos (Varmija ir Kulmas) provincijų.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Anton Friedrich Büsching, Patrick Murdoch, A new system of geography, London 1762, p. 588 Google Books
- ↑ Zygmunt Gloger (1900). „Volume 325“. Rinkinyje: Harvard Slavic humanities preservation microfilm project (red.). Geografia historyczna ziem dawnej polski (Historical Geography of the former Polish lands). Wydawnictwo Polska. pp. 82, 144.
- ↑ Polnisch-Preußen – State Constitution of Polish-Prussia (see: Excerpt in the publication of 1764, p. 581)
| ||||||||||||||||||||||
