Jurgita Švedienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Jurgita Inga Švedienė (Jurga) (g. 1964 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje) – gimdymų vandenyje pradininkė Lietuvoje,[1] šeimų klubo „Gimtis“ įkūrėja, besilaukiančių ir pagimdžiusių šeimų grupių vadovė, kūdikių mankštos bei plukdymo, nėščiųjų jogos mokytoja bei praktikė, alternatyvių sveikatos priežiūros ir vaikų ugdymo sistemų šalininkė.[2] Taip pat J. Švedienė yra Watsu asociacijos Lietuvoje steigėja bei individualaus metodo – Yutsu/Wunder kūrėja.[3]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 m. J. Švedienė baigė biochemijos magistro studijas Vilniaus Universitete, 19901994 m. studijavo ir baigė dvasinės akušerijos studijas Maskvoje bei mokėsi tradicinės akušerijos JAV. 19901993 m. studijavo nėščiųjų ir kūdikių judesio terapijas (kineziterapija) bei prenatalinę psichologiją Maskvoje ir Sankt Peterburge.[reikalingas šaltinis] Po 1997 m. akušerių padėjėjų praktinių mokymų, kuriuos vedė JAV akušerė Ina May Gaskin (I. M. Gaskin 2011 m. apdovanota „The Right Livelihood Award“ premija, neoficialiai vadinama alternatyviąja Nobelio premija), mokėsi Kembridžo Gimdyvių padėjėjų ir gimdymų mokytojų asociacijos (ALACE) kursuose ir 1998 m. gavo gimdymų kursų vadovės/gimdymo padėjėjos sertifikatą. 1999 m. baigė gimdymo asistentų kursus Čikagoje, JAV (St. Francis Hospital). Nuo 2002 m. moko vandeninės kineziterapijos. 2013 m. įgijo kūno kultūros ir sporto trenerio licenciją (KKSD). 20122015 m. mokėsi ir baigė kineziterapijos ir masažo terapijos studijas Vilniaus kolegijoje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19901991 m. J. Švedienė surengė pirmąsias viešas paskaitas apie gimdymus vandenyje Vilniaus Centro poliklinikoje, Lietuvos studentų medikų draugijoje, Antakalnio klinikose bei diskusiją apie gimdymus vandenyje – Sveikatos apsaugos ministerijoje. 1992 m. surengė pirmą vandeninių gimdymų konferenciją Planetariume, Vilniuje. 1997 m. Jurgita Švedienė su bendraminčiais inicijavo kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad Lietuvoje atsirastų pasirinkimo gimdyti ne ligoninėje galimybė, ir vėliau dalyvavo daugelyje kitų visuomeninių iniciatyvų, susijusių su gimdymų namuose įteisinimu Lietuvoje.[4]

2012 m. J. Švedienė dalyvavo steigiant Lietuvos dulų (gimdyvių padėjėjų) asociaciją.[3]

J. Švedienė du kartus nominuota „Gyvybės apdovanojimams“ (2015 ir 2016 m.), nuo 2012 m. yra Lenkijos Watsu asociacijos garbės narė. 2014 m. už natūralaus gimimo ir gimdymo idėjos puoselėjimą J. Švedienei suteiktas Lietuvos dulų asociacijos Garbės narės vardas.

Šeimų klubas „Gimtis“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžusi į Lietuvą po studijų JAV, Jurgita Švedienė įkūrė šeimų bendriją „Rastis“, kuri vėliau išaugo į viešąją įstaigą „Gimtis“. Būdama viena pirmųjų Lietuvoje gimdymo vandenyje, sąmoningos ir prieraišiosios tėvystės, sveikos gyvensenos propaguotojų, Valdorfo pedagoginės sistemos, antroposofinės medicinos, Ajurvedos, vaikų mokymo namie šalininkė, Jurgita subūrė šioms idėjoms bei pasaulėžiūrai pritariančias šeimas Lietuvoje ir užsienyje. Šeimų grupės vadinamos „Gimties ratais“ arba tiesiog „Ratais“. Šeimų klubas „Gimtis“ kasmet rengia vasaros stovyklas, organizuoja įvairius sveikatingumo ir vaikų ugdymo mokymus.

1997 m. VšĮ „Gimtis“ tapo Europos vaikų gimimo asociacijų tinklo ENCA (European Network of Childbirth Association) nare.

Jurgita Švedienė organizuoja ir dalyvauja rengiant seminarus, konferencijas ir mokymus, susijusius su natūraliu gimdymu ir sveika gyvensena. Ji yra Pribuvėjos dienos minėjimo (pirmą rugsėjo sekmadienį) Lietuvoje iniciatorė. J. Švedienė puoselėja besilaukiančių šeimų pasiruošimo gimčiai tradicijas:[5] prausynas, gimties marškinių siuvinėjimą bei dovanojimą, dalyvauja rengiant publikacijas, leidinius bei kuriant filmus apie natūralų gimdymą, gimdymą vandenyje, kūdikių mankštas ir Watsu, Yutsu terapijas ir pan.[6]

Watsu/Yutsu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Watsu – tai kompleksinė judesio, japoniško masažo, raumenų tempimo bei gilaus atsipalaidavimo terapijos procedūra, atliekama šiltame vandenyje. Jurgita Švedienė Watsu terapiją nuo 2002 m. taiko besilaukiančioms mamoms ir šeimoms, kviečia jas per prisilietimą, garsą, vidinį įsiklausymą patirti vaikelį „po širdimi“, įprasminant nėštumo būseną. Nuo 2007 m. mokytojauja kaip Watsu instruktorė ir lektorė Belgijoje, Indijoje, Rusijoje, JAV, Lenkijoje.[7]

J. Švedienė sukūrė savo individualų metodą, kurio sudedamąja dalimi yra Yutsu/Wunder (water+under), šios terapijos praktikos pagrindas – autentiški judesiai po vandeniu.[8]

Gimdymų namuose byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. J. Švedienė tapo viena iš įtariamųjų gimdymų namuose byloje, kuri susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo,[9] o prasidėjo ikiteisminiu tyrimu dėl naujagimio, gimusio namuose, mirties praėjus parai po gimimo. Dar tyrimo pradžioje kūdikio mirtį tyrę ekspertai patvirtino, kad kūdikio mirties priežastį lėmė ne gimdymo vieta ir ne gimdymo būdas.[10]

Tyrimo eigoje Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai viešai skelbė[11] apie kitus kilusius įtarimus, kurie taip pat nepasitvirtino: dėl naujagimių sužalojimų gimdymo metu; dėl gimdyvių sunkių sveikatos sutrikdymų; dėl galimų neteisėtų įvaikinimų; dėl prekybos žmonėmis; dėl suklastotų pažymų, patvirtinančių vaikų gimimo faktą; dėl sektų veiklos bei specialių kursų gimdyvėms, kuriuos išklausius neva buvo gaunamas sertifikatas; dėl sukčiavimo. Apklausus daugiau nei 400 šeimų bei atlikus daugybę kratų ir kitų procesinių veiksmų – didelį ažiotažą sukėlę kaltinimai subliuško, byloje nėra nukentėjusių ar pareikštų ieškinių.

2016 m. užbaigus ikiteisminį tyrimą byla perduota teismui. Byloje pribuvėja Jurgita Švedienė kaltinama jog „vertėsi uždrausta ūkine, komercine, profesine veikla“ (BK 202 str. 2). Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo mėn. pradėjo bylą nagrinėti.[12] 2016 m. gruodžio 23 d. teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį Jurgitai Švedienei [13]

Bylos atgarsiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. vasario 26 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas kardinolas Audrys Juozas Bačkis atviru laišku „Dėl namuose gimdyti norinčių šeimų žeminimo ir bauginimo“ kreipėsi į LR Prezidentę, LR Ministrą pirmininką ir LR Seimo pirmininką, teigdamas, jog „Tenka tik stebėtis, kodėl Lietuvoje nėra teisės aktais numatyta pagalba šeimoms, kurios apsisprendžia pasitikti ateinančią gyvybę namų aplinkoje, nes daugumoje Europos šalių toks pasirinkimas ne tik gerbiamas, bet dargi skatinamas.“[14]

2014 m. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Medikų žinios“ ir UAB „Balsas.lt“ įpareigotos pašalinti iš internetinės erdvės tikrovės neatitinkančias bei Jurgitos Švedienės garbę ir orumą žeminančias publikacijas. [15]

2016 m. paskelbta peticija ir parašų rinkimo akcija, kviečiant Lietuvos Respublikos Prezidentę atkreipti dėmesį į įstatymų spragas, pasirenkant gimimo vietą ir nutraukti teisminį procesą prieš Jurgą Švedienę. Akciją inicijavo namie gimdžiusios moterys ir gimdyvių padėjėja/dulaDidžiosios Britanijos Dominique Sakoilsky.[16]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gimdymas ir gimimas: šiandieninės patirtys pribuvėjystės istorijos kontekste. Laimė Kiškūnė, Rima Pociūtė. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2005
  • Gimties stebuklas. Rasa Katiliūtė-Bačiulienė. Vilnius: Kronta, 2005
  • Paukščio snape – žmogaus delne. Rasa Bačiulienė. Vilnius: VŠĮ Pamėginčius, 2016
  • Vaiką sutikti kaip svečią: [Pribuvėjos J. I. Švedaitės-Švedienės pasakojimas apie natūralų nėštumą ir gimdymą] / Užrašė Solveiga Daugirdaitė // Šiaurės Atėnai. – 1995, Liepos 29, p. 3.

Dedikacijos Jurgitai Švedienei leidiniuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Laima gimtuvėse ir krikštynose“, Tautosakos darbai XVI (XXIII), Daiva Vaitkevičienė (2002, Vilnius)
  • „Gimimo slėpinys“, A. Žarskus (2004 m., leidykla Dimera, Kaunas), įvadinis J. Švedienės žodis

Filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rež. Laimė Kiškūnė, „Gyvajam vandeniui“, 1995
  • Rež. Laimė Kiškūnė, „Apie mėnulio moterį“, 1997 (rodytas: the IV International Conference of natural birth „Bringing Babies to the World“ Praha, Čekija, 2001; the IX International Conference of European society of women in theological research, Zalcburgas, Austrija, 2001)
  • Rež. Laimė Kiškūnė, „Senoji ir naujoji empirinė pribuvėjystė Lietuvoje: gyvoji istorija“, 2002 (rodytas: the XXth Berkshire Conference on the history of women, University of Connecticut, JAV, 2002)
  • Rež. Inesa Kurklietytė, „Lengvas raganavimas“, 2004
  • Rež. Inesa Kurklietytė, „Moterų paslaptys“, 2004
  • Rež. Antanas Gluskinas, „Tyšku tykšt, pliušku pliukšt“, 2015

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gimdymas ir gimimas: šiandieninės patirtys pribuvėjystės istorijos kontekste. Laimė Kiškūnė, Rima Pociūtė. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2005. ISBN 9955-545-24-0.
  2. „Gimtis“. vaikas.lt. 
  3. 3,0 3,1 „Watsu Lietuvoje“. Watsu.lt. 
  4. J. Švedienė, N. Degutienė. Vandens vaikai. „Pelenė“, 92/1, Vilnius.
  5. „Marškinių filmas“. youtube.com / Ramune Foto. 
  6. „Galerijos“. vaikas.lt. 
  7. „Worldwide Aquatic Bodywork Association (WABA) Instructors“. Watsu.com. 
  8. „Water+under the therapy in depth“. Watsu.org.pl. 
  9. „Gimdymo namuose šalininkai – už legalią pribuvėjų veiklą“. alfa.lt. 
  10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius; specialisto išvada nr. KM 7 (62)/14 (01).
  11. „Spaudos konferencija policijos departamente 2013-03-05“. Lietuvos diena - LRT (nuo 1:13:43). 
  12. „Ant teisėjų stalo – reta byla“. lrytas.lt. 
  13. „„Gimdymų“ byla: viena „padėjėja“ išteisinta, kita nubausta“. lrytas.lt. 
  14. „Kard. Audrio Juozo Bačkio kreipimasis dėl namuose gimdyti norinčių šeimų žeminimo ir bauginimo“. katalikai.lt. 
  15. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-2309-345/2014
  16. „Support choice in birth in Lithuania, drop charges against Jurgita Svediene“. change.org.