Relaksacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Relaksacija (lot. relaxatio 'atsipalaidavimas') – organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis (fizinis atsipalaidavimas) ir panirti į ramybės būseną, nusiraminti (psichinis atsipalaidavimas). Relaksacija gali būti tiek nesąmoninga, tiek sąmoninga, taikant specialias psichofizines metodikas.

Fiziologinė atsipalaidavimo reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nustatyta, kad apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų, imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio pobūdžio. Organizmui fiziologiškai yra reikalingas periodiškas poilsis, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidavęs organizmas veikia pačiu optimaliausiu jo funkcionavimo režimu (natūraliai).

Atsipalaidavęs žmogus nustoja eikvoti energiją tam tikrų raumenų įtempimo palaikymui, lengviau valdo dėmesį. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė.

Bet kuri emocija sukelia tam tikros raumenų grupės įtempimą. Dažnai pasikartojanti emocija sąlygoja didesnį įtempimą bei įtvirtinama nesąmoningai. Dažna raumenų įtampa, nepagrįsta judėjimo ar kitos fizinės veiklos poreikių, signalizuoja, kad žmogaus psichikoje nusistovėjo neadekvatus kokio nors reiškinio vertinimas, sukeliantis psichosomatinius pakitimus. Pagal tam tikrų raumenų grupių įtempimo būklę galima spręsti apie žmogaus psichikos būseną. Įtampai nuolat pasikartojant gali kilti spazmai, skausmai bei psichosomatiniai sutrikimai.

Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Koncentruoto atsipalaidavimo pratimai – vieni veiksmingiausių.

Mechanizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp galvos smegenų ir visų raumenų yra abipusis savitarpio ryšys. Smegenys siunčia kūno raumenims impulsus. Savo ruožtu raumenys signalizuoja galvos smegenims apie savo būseną. Kuo labiau įtempti kūno raumenys, tuo daugiau ir dažniau signalai ateina į smegenis. Juo raumenų būklė žvalesnė, tuo sunkiau perkelti sąmonę į transo būseną.

Susilpnėjus fizinei veiklai, raumenų tonusas mažėja, į smegenis ateina mažiau impulsų. Taip atsiranda ramybei, meditacijai, miegui palankios sąlygos, žemėja smegenų biosrovių dažnis.

Atsipalaiduoti galima tiek sąmoningai, tiek ir nesąmoningai. Poilsis kaip veiklos priešingybė gali būti tiek aktyvus, tiek ir pasyvus. Priklausomai nuo individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs, kurie yra pasirenkami priklausomai nuo asmeninių polinkių bei siekių.

Veiksmingai sąmoningai atsipalaiduoti galima taikant tam tikrą relaksacijos – koncentruoto atsipalaidavimo – techniką. Taip galima pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, susikurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo alinimuisi, pervargimui, atsikratyti nemigos, atkurti vidinę pusiausvyrą bei harmoniją.

Koncentruoto atsipalaidavimo technikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įtampai šalinti bei atsipalaiduoti naudojami įvairūs būdai. Koncentruoto atsipalaidavimo pratimai laikomi vienais veiksmingiausių pratimų, derinant koncentracijos techniką bei dėmesio valdymą.

Veiksmingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

15-20 min. giluminio atsipalaidavimo (pasiekiamo teta ritmų būsenoje) tolygu 2-3 val. geros kokybės miego.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]