Ivrėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ivrėja
it. Ivrea
   Ivrea stemma.png   
Ivrea-panorama da piazza Castello1.jpg
Miesto reginys

Ivrėja
45°28′00″ š. pl. 07°53′00″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 7.88333°r. ilg. / 45.46667; 7.88333 (Ivrėja)Koordinatės: 45°28′00″ š. pl. 07°53′00″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 7.88333°r. ilg. / 45.46667; 7.88333 (Ivrėja)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Pjemontas Pjemontas
Provincija: Turino provincija
Gyventojų (2018): 23 637
Plotas: 30,1 km²
Tankumas (2018): 785 žm./km²
Altitudė: 253 m
Commons-logo.svg Vikiteka: IvrėjaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1538

Ivrėja (arba Ivrea, it. Ivrea) – miestas šiaurės vakarų Italijoje, Pjemonte, į šiaurę nuo Turino, Alpių papėdėje, prie Dora Baltėjos upės. Per miestą eina Turino–Aostos geležinkelis ir plentas.

Vystoma elektronikos įrengimų, chemijos, tekstilės, maisto pramonė, turizmas. Veikia miesto, šiuolaikinės architektūros muziejai, kunigų seminarija (su biblioteka).

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivrėja itin garsėja savo kasmetiniu karnavalu, kurio žymiausia dalis – apelsinų mūšis.

Mieste išlikęs gausus architektūros paveldas: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (X–XI a., pastatyta IV a. bažnyčios vietoje; buvo romaninė, bet XVIII a. perstatyta baroko stiliumi; yra Šv. Beso relikvijos), Šv. Bernardino (1455 m.), Šv. Mikalojaus Tolentiečio (16051627 m.), Šv. Gaudencijaus bažnyčios, XIV a. pilis, XVIII a. rotušė, kunigų seminarijos pastatas (1715–1746 m.), XX a. vid. gyvenamieji namai ir biurai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

~V a. pr. m. e. čia gyveno keltai. 100 m. pr. m. e. romėnai čia įkūrė tvirtovę Eporediją (Eporedia). Tai buvo svarbus gynybinis taškas prie vieno iš pagrindinių kelių per Alpes. VI–VII a. Ivrėja buvo kraštą užkariavusių langobardų grafystės sostinė, nuo IX a. – frankų markgrafystės centras. XII a. tapo laisvuoju miestu, bet 1266 m. atiteko Monferato, o 1313 m. – Savojos kunigaikščiams.[1]

XX a. pr. Ivrėja tapo svarbiu pramoniniu centru. Čia įsikūrusi bendrovė „Olivetti“ ėmė gaminti spausdinimo mašinėles, skaičiuotuvus, vėliau – kompiuterius. 2018 m. miesto pramoninis ir istorinis paveldas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ivrea. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005