Indie žaidimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Indie žaidimas, nepriklausomas kompiuterinis žaidimas (angl. independent video game, indie game) – kompiuterinis žaidimas, kuris dažnai yra sukurtas be leidėjo finansinės paramos, nors kai kurie žaidimai, kuriuos finansuoja leidėjas, vis dar laikomi „indie“. Indie žaidimai dažnai būna inovatoriški ir platinami skaitmeniniu būdu. Indie žaidimų populiarumus ženkliai išaugo antrojoje XXI a. 1-ojo dešimtmečio pusėje, pirmiausiai dėl naujų platinimo internetu būdų ir kūrimo priemonių.[1] Kai kurie tokių žaidimų, pvz., „Undertale“,[2] „Braid“,[3] „World of Goo“[4] ir „Minecraft[5], tapo finansiškai sėkmingais produktais.

Apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra tikslaus, plačiai pripažįstamo indie žaidimų apibrėžimo,[6][7][8][9] tačiau tokie žaidimai paprastai pasižymi tam tikromis savybėmis. Indie žaidimus kuria individualūs asmenys, nedidelės komandos ar nedidelės nepriklausomos įmonės;[7][10][11] įmonės, kurios dažnai būna specialiai suformuotos vienam konkrečiam žaidimui kurti. Paprastai indie žaidimai turinio prasme yra mažesni nei „blokbasteriai“.[11] Indie žaidimų kūrėjų paprastai finansiškai neremia jokie leidėjai (kurie vengia rizikos ir nori didelio biudžeto žaidimų),[12] biudžeto beveik nebūna arba jis būna labai mažas.[6][7][9][13][14] Kadangi tokių žaidimų kūrėjai yra nepriklausomi, jų neveikia įvairūs kontroliuojamojo pobūdžio interesai[8] ar kūrybiniai apribojimai,[7][15][9] jiems taip pat nereikia sulaukti patvirtinimo iš leidėjo,[6] ko populiariųjų žaidimų kūrėjai paprastai išvengti negali.[16] Taigi, projektavimo sprendimai neapsiriboja priskirtu biudžetu.[15] Be to, mažesni komandos dydžiai padidina individualų dalyvavimą.[17] Indie žaidimai gali būti laikomi trečiųjų šalių žaidimais, jei jie sukurti sistemai, kuri nepriklauso indie įmonei. Pvz., Nintendo Switch konsolei skirtas „Minecraft“ vienu metu yra ir indie žaidimas ir trečiosios šalies žaidimas.

Kuriami nedidelių komandų, be didelių užmojų ir kūrybinių apribojimų indie žaidimai plačiai tapo žinomi dėl naujovių, kūrybiškumo ir meninių eksperimentų.[6][11][17][18][19][20][21] Negalėdami sukurti naujoviškos grafikos, kūrėjai gali pasikliauti žaidimo stiliaus naujovėmis.[1] Žaidimuose matyta tiek klasikinių žanrų panaudojimo, tiek naujų žaidimo stiliaus įvairovių.[19] Tačiau etiketė „indie“ nereiškia, kad žaidime orientuojamasi į naujoves.[11][22] Tiesą sakant, dauguma „indie“ etiketei priskiriamų žaidimų gali būti prastos kokybės ir neorientuoti į pelno gavimą.[9]

Be to, indie žaidimai neturi būti visiškai atskirti nuo didelių leidėjų, kad juos galima būtų laikyti indie. Pavyzdžiui, „Supergiant Games“ sukurtas žaidimas „Bastion“ buvo išplatintas „Warner Bros. Interactive“. Nors „Warner Bros.“ finansavo žaidimo platinimo ir rinkodaros išlaidas, „Supergiant Games“ atsisakė bet kokio finansavimo kūrimo išlaidoms padengti, sukurdami žaidimą iš savų pinigų, o toks žaidimas industrijos pripažįstamas nepriklausomu.[23]

Žaidimų kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norėdami gauti lėšų žaidimui, kūrėjai gali sukurti į sutelktinį finansavimą internete orientuotą kampaniją, surasdami leidėją[14][24][25] arba gaudami paramą iš bendruomenės, susiformavusios žaidimo kūrimo eigoje.[26] Neturėdami leidėjų, žaidimų kūrėjai paprastai remiasi internetinėmis platinimo priemonėmis.[27] Dauguma indie žaidimų netampa svariai pelningais.[28]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Irwin, Mary Jane (2008-11-20). „Indie Game Developers Rise Up“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2011-01-10. 
  2. O’Connor, Alice (2016-09-15). „8/10: Undertale Dev Reflects On Unexpected Popularity“. RockPaperShotgun. Nuoroda tikrinta 2017-10-25. 
  3. Chaplin, Heather (2008-08-27). „Xbox's 'Braid' A Surprise Hit, For Surprising Reasons“. NPR. Nuoroda tikrinta 2011-02-04. 
  4. Mysore, Sahana (2009-01-02). „How the World of Goo became one of the indie video game hits of 2008“. Venturebeat. Nuoroda tikrinta 2011-02-04. 
  5. Plunkett, Luke (2011-01-04). „Why Minecraft Is So Damn Popular“. Kotaku. Nuoroda tikrinta 2011-02-04. 
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Gnade, Mike (2010-07-15). „What Exactly is an Indie Game?“. The Indie Game Magazine. Suarchyvuotas originalas 2013-09-22. Nuoroda tikrinta 2011-01-09. 
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 Gril, Juan (2008-04-30). „The State of Indie Gaming“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2011-01-14. 
  8. 8,0 8,1 MacDonald, Dan (2005-05-03). „Understanding "Independent". Game Tunnel. Suarchyvuotas originalas 2009-06-15. Nuoroda tikrinta 2011-01-18. 
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 Thomsen, Michael (2011-01-25). „The 'Indie' Delusion: The Gaming Category that Doesn't Exist“. IGN. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  10. McGuire & Jenkins 2009, p. 27; Moore & Novak 2010, p. 272; Bates 2004, p. 252;
  11. 11,0 11,1 11,2 11,3 Carroll, Russell (2004-06-14). „Indie Innovation?“. GameTunnel. Suarchyvuotas originalas 2009-06-15. Nuoroda tikrinta 2011-02-07. 
  12. MARCELO PRINCE, PETER ROTH (2004-12-21). „Videogame Publishers Place Big Bets on Big-Budget Games“. Wall Street Journal Online. Nuoroda tikrinta 2013-07-01. „The jump in development and marketing costs has made the videogame industry "enormously risk averse,[...]Publishers have largely focused on making sequels to successful titles or games based on movie or comic book characters, which are seen as less risky. "We don't green light any more things that will be small or average size games.[...]" [neveikianti nuoroda]
  13. McGuire & Jenkins 2009, p. 27; Moore & Novak 2010, p. 272; Bates 2004, p. 252; Iuppa & Borst 2009, p. 10
  14. 14,0 14,1 Parker, Laura (2011-02-14). „The Rise of the Indie Developer“. GameSpot. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  15. 15,0 15,1 Kelly, Kevin (2009-03-17). „SXSW 2009: Being Indie and Successful in the Video Game Industry“. Joystiq. Nuoroda tikrinta 2011-02-04. 
  16. Bethke, 2003, p. 102
  17. 17,0 17,1 Crossley, Rob (2009-05-19). „Indie game studios 'will always be more creative'. Market for Home Computing and Video Games. Nuoroda tikrinta January 18, 2011-01-18. 
  18. Diamante, Vince (2007-03-07). „GDC: The Future of Indie Games“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2011-01-18. 
  19. 19,0 19,1 Gamasutra staff (2007-10-04). „Q&A: Independent Game Creators On Importance Of Indie Movement“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2011-02-25. 
  20. McGuire & Jenkins 2009, p. 27
  21. Cobbett, Richard (2010-09-19). „Is indie gaming the future?“. TechRadar. p. 1. Nuoroda tikrinta 2011-02-24. 
  22. Diamante, Vincent (2007-03-06). „GDC: Analyzing Innovation in Indie Games“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  23. Winchester, Herny (2011-11-14). „Bastion developer talks indie publishing“. PC Gamer. Nuoroda tikrinta 2015-08-26. 
  24. Thompson, Michael (2010-01-18). „Searching for gold: how to fund your indie video game“. Ars Technica. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  25. Hietalahti, Juuso (2006-05-19). „The Basic Marketing Plan For Indie Games“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  26. Marsh, David (2008-02-26). „Nine Paths To Indie Game Greatness“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 
  27. McGuire, Jenkins, p. 27
  28. Jan, Matej (2012-06-27). „Congratulations, Your First Indie Game is a Flop“. Gamasutra. Nuoroda tikrinta 2012-12-04. 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bates, Bob (2004). Game Design, 2nd, Thomson Course Technology. ISBN 1-59200-493-8.

Bethke, Erik (2003). Game development and production. Texas: Wordware Publishing. ISBN 1-55622-951-8.

Chandler, Heather Maxwell (2009). The Game Production Handbook, 2nd, Hingham, Massachusetts: Infinity Science Press. ISBN 978-1-934015-40-7.

(2008) “Indie Game Jam: An outlet for Innovation and Experimental Game Design”, Game design workshop: a playcentric approach to creating innovative games, Justin Hall, 2nd, Morgan Kaufmann. ISBN 978-0-240-80974-8.

(2009) End-to-End Game Development: Creating Independent Serious Games and Simulations from Start to Finish. Focal Press. ISBN 978-0-240-81179-6.

(2009) Creating Games: Mechanics, Content, and Technology. Wellesley, Massachusetts: A K Peters. ISBN 978-1-56881-305-9.

(2010) Game Industry Career Guide. Delmar: Cengage Learning. ISBN 978-1-4283-7647-2.

(2007) Game Design: Principles, Practice, and Techniques - The Ultimate Guide for the Aspiring Game Designer. Wiley. ISBN 978-0-471-96894-8.