Imperatorius Leopoldas II
Imperatorius Leopoldas II | |
---|---|
Habsburgai | |
Gimė | 1747 m. gegužės 5 d. Viena |
Mirė | 1792 m. kovo 1 d. (44 metai) Viena |
Tėvas | Praciškus I |
Motina | Marija Teresė |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Luiza |
Vaikai | Marija Tereza Praciškus II Ferdinandas Marija Ana Karlas Liudvikas Aleksandras Leopoldas Jonas Albrechtas Maksimilijanas Josifas Klementina Antonas Viktoras Joanas Baptistas Josifas Raineris Liudvigas Rudolfas |
Toskanos hercogas | |
Valdė | 1756 m. rugpjūčio 18 d. - 1790 m. liepos 22 d. (~34 metai) |
Įpėdinis | Ferdinandas III |
Šventosios Romos imperijos imperatorius Vengrijos karalius Čekijos karalius | |
Valdė | 1790 m. - 1792 m. (~2 metai) |
Pirmtakas | Juozapas II |
Įpėdinis | Praciškus II |
Vikiteka | Imperatorius Leopoldas II |
Parašas | |
Leopoldas II (vok. Leopold II., pilnas vardas Peter Leopold Joseph Anton Joachim Pius Gotthard, 1747 m. gegužės 5 d. Viena – 1792 m. kovo 1 d. Viena) – Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Habsburgų dinastijos, antrasis Pranciškaus I ir Marijos Teresės sūnus, brolis imperatorius Juozapas II, sesuo Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė.
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1765 m. mirus tėvui, tapo Toskanos didžiuoju kunigaikščiu. Veikiamas Šviečiamojo amžiaus idėjų, Toskanoje pertvarkė mokesčių ir finansų sistemas, skatino atstovaujamųjų institucijų kūrimąsi. Po brolio mirties tapęs imperatoriumi suteikė daugiau laisvių nekatalikams.
1792 m. Prancūzijoje kilus revoliucijai, su Prūsija sudarė sąjungą, nukreiptą prieš Prancūziją. Nuslopino sukilimą Vengrijoje ir baigė karą su Turkija.[1]
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo vedęs (nuo 1764) Mariją Luizą (1745–1792), Ispanijos karaliaus Karolio III dukterį. Santuokoje gimė 16 vaikų:
- Marija Teresė (1767–1827) – 1787 metais ištekėjo už Antono, Saksonijos karaliaus
- Praciškus II (1768–1835), paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir pirmasis Austrijos imperartorius
- Ferdinandas (1769–1824) – Toskanos didysis hecogas
- Marija Ana (1770–1809) – abatė
- Karlas Liudvikas (1771–1847) – Tešeno hercogas
- Aleksandras Leopoldas (1772–1795) – Vengrijos palatinas
- Albrechtas Joanas Juozapas (1773–1774)
- Maksimilianas (1774–1778)
- Juozapas (1776–1847) – Vengrijos palatinas, 1799 metais vedė Aleksandrą Pavlovną
- Marija Klementina (1777–1801) – 1797 metais ištekėjo už Pranciškaus I, abiejų Sicilijų karaliaus
- Antonas Viktoras (1779–1835)
- Marija Amalija (1780–1789)
- Joanas Baptistas (1782–1859) – Meranijos grafas
- Raineras Josifas (1783–1853) – Lombardo-Venesijos vice-karalius; 1820 metais vedė Elžbietą Savojietę
- Liudvikas (1784–1864) – feldmaršalas-leitenantas
- Rudolfas (1788–1831) – Olomouso kardinolas ir arkivyskupas
-
Imperatoriaus Leopoldo II žmona Marija Luiza
-
Imperatoriaus Leopoldo II karūnacija
-
Imperatoriaus Leopoldo II sarkofagas. Viena, Austrija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Leopoldas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperatorius Leopoldas II Smulkesnė šaka Habsburgai- Lotaringai Gimė: 1747 gegužės 5 Mirė: 1792 kovo 1
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Pranciškus Steponas |
Toskanos hercogas 1765–1790 |
Po to: Ferdinandas III |
Prieš tai: Juozapas II |
Šventosios Romos imperijos imperatorius (išriktas) Vokietijos karalius Vengrijos ir Čekijos karalius; Austrijos ekshercogas; Brabanto, Limburgo, Lothiero, Liuksemburgo ir Milano hercogas; Flandrijos, Hainauto ir Namūro grafas 1790–1792 |
Po to: Praciškus II |
Prieš tai: Juozapas II |
Habsburgų giminės galva 1790–1792 |
Po to: Pranciškus II |