Marija Teresė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Marija Terezė)
Jump to navigation Jump to search
Marija Teresė
Šventosios Romos imperijos imperatorė
Kaiserin Maria Theresia (HRR).jpg
Martino van Meiteno portretas, 1759
Habsburgų dinastija
Gimė 1717 m. gegužės 13 d.
Hofburgas
Mirė 1780 m. lapkričio 29 d. (63 metai)
Viena
Tėvas Karolis VI
Sutuoktinis (-ė) Pranciškus I
Vaikai Marija Elžbieta

Marija Ona
Marija Karolina
Juozapas II
Marija Kristina
Marija Elžbieta
Karolis Juozapas
Marija Omalija
Leopoldas II
Marija Karolina
Marija Jona
Marija Jozefa
Marija Karolina
Ferdinandas
Marija Antuanetė
Maksimilijonas Pranciškus

Šventosios Romos imperijos imperatorė
Valdė 1745 m. rugsėjo 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.
Commons-logo.svg Vikiteka Marija Teresė
Parašas
Signature Maria Theresa.svg

Marija Teresė (1717 m. gegužės 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.) – Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marija Teresė vaikystėje
Marijos Teresės karūnacija

Marija Teresė buvo vyriausia Brunsviko Volfenbiutelio princesės Elžbietos Kristinos ir imperatoriaus Karolio VI duktė. Karolis VI 1713 m. išleido Pragmatinę sankciją, pagal kurią Marija Teresė tapo Habsburgų monarchijos paveldėtoja. Po imperatoriaus Karolio VII, kuris pretendavo ir į Austrijos paveldėjimą, mirties 1745 m., Marija Teresė paveldėjo imperijos sostą ir imperatoriumi buvo karūnuotas jos vyras Pranciškus I. Marija Teresė buvo katalikė ir tikėjimo laisvės priešininkė.

Po Karolio VI mirties Europos valstybės atsisakė pripažinti Pragmatinę sankciją ir 1740 m. prasidėjo Austrijos įpėdinystės karas. Pirmasis pretenzijas į Austrijos paveldėjimą pareiškė Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas. Prūsijos karalius Frydrichas II užėmė Sileziją (Pirmasis Silezijos karas). Nebenorėdamos pripažinti Pragmatinės sankcijos Saksonija, Sardinija, Ispanija ir Prancūzija sudarė sąjungą su Prūsija ir Bavarija ir paskelbė Austrijai karą dėl Austrijos įpėdinystės, kuris baigėsi Acheno taika 1748 m. Pagal šią taiką iš Austrijos atimta Parma, Pjačenca ir dalis Milano hercogystės, tačiau Austrijos priešai turėjo pripažinti Pragmatinę sankciją, o Marijos Teresės vyrą Vokietijos imperatoriumi.

Marija Teresė paveldėjo valstybę, kuri buvo visiškai pakrikusi: atskiras jos dalis jungė silpni federacijos ryšiai ir tik valdovo asmuo. Ekonominė Austrijos būklė buvo apgailėtina. Marija Teresė įvykdė keletą svarbių reformų: vietoje pasenusios feodalinės sistemos įvesta centralizacija, teismai atskirti nuo šalies valdymo, išleisti nauji įstatymų rinkiniai, pagerintas ūkis ir finansai, pasirūpinta valstiečių gyvenimo pagerinimu (lažas sumažintas iki 3 dienų per savaitę), padėtas pagrindas liaudies švietimui. Centralizuodama valstybę Marija Teresė išsaugojo Vengrijos savitumą.

1756–1763 m. Austrija sąjungoje su Rusija ir Prancūzija kariavo prieš Prūsiją (Septynerių metų karas), norėdama atgauti Sileziją, tačiau tikslo nepasiekė.

1772 m. Austrija dalyvavo Pirmajame Abiejų Tautų respublikos padalijime ir jai atiteko Galicija, o 1775 m. Austrija iš Turkijos gavo Bukoviną.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]