Imperatorius Ferdinandas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Ferdinandas II
vok. Ferdinand II
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Kaiser Ferdinand II. 1614.jpg
Imperatorius Ferdinandas II
Habsburg.jpg
Habsburgų dinastija
Gimė: 1578 m. liepos 9 d.
Gracas, Austrija
Mirė: 1637 m. vasario 15 d.
Viena
Tėvas: Šventosios Romos imperatorius Motiejus
Sutuoktinis(-ė): Bavarijos kunigaikštytė Marija Ana (1574-1616)
Eleonora Gonzaga (1598–1655)
Leopold I Arms-imperial.svg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Kiti titulai: Vengrijos karalius
Čekijos karalius
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Ferdinandas IIVikiteka

Ferdinandas II (vok. Ferdinand II, 1578 m. liepos 9 d. Gracas1637 m. vasario 15 d. Viena) – 1619-1637 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, Austrijos erchercogas, 1590-1637 m.Štirijos (Vidinė Austrija) kunigaikštis, 1617-1619 ir 1620-1637 m. Čekijos karalius, 1618-1625 m. Vengrijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Habsburgų dinastijos. 1590-1595 m. buvo auklėjamas jėzuitų Ingolštadto universitete. Ferdinando II-ojo valdymui charakteringos pastangos konsoliduoti Austriją, padarant ją valdžios centru ir katalikybės bastionu. Jo pastangos sukurti vieningą katalikų imperiją žlugo. Nepaisant to, jo sukurta Austrija tapo viena iš pagrindinių Europos valstybių sistemos sudėtinių dalių per vėlesnius 150 metų.

Imperatoriaus Ferdinando II karūnacija

Protestantų dominuojamam Čekijos luomų susirinkimui 1619 m. nuvertus Ferdinandą ir paskelbus savo karaliumi Palatinato kunigaikštį Frydrichą V prasidėjo Trisdešimties metų karas. Ferdinandas 1620 m. sumušė sukilusius čekus ties Baltuoju kalnu ir keletu ediktų (pvz., 1629 m. Restitucinis ediktas) pasmerkė protestantizmą savo valstybėje.

Katalikų lygos, Tilio ir Valenšteino kariuomenių padedamas, jis tikėjosi tvirtai įsiviešpatauti imperijoje ir išnaikinti protestantus. Sustiprėjus imperatoriaus valdžiai išsigandę Vokietijos kunigaikščiai privertė Ferdinandą nušalinti fon Valenšteiną. Nusistovėjus kariaujančių pusių jėgų pusiausvyrai 1635 m. pasirašyta Prahos taikos sutartis – kompromisas su kunigaikščiais protestantais, jis buvo priverstas atšaukti Restitucinį ediktą, o Lužicą atiduoti Saksonijai. Sutartis dėl Prancūzijos įsikišimo į karą nebuvo įgyvendinta. Čekijos ir Vengrijos karūnas Ferdinandas perdavė savo sūnui (nuo 1637 m. imperatorius Ferdinandas III).[1]

1637 m. Ferdinandas II mirė kovodamas nebe už Vokietijos atvertimą į tikrąjį tikėjimą, bet siekdamas išsaugoti savo palikimą ir Ispaniją.

Imperatorius Ferdinandas II
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Motiejus
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos
Imperatorius

16191637
Po to:
Ferdinandas III
Prieš tai:
Motiejus I
Wappen Königreich Böhmen.png
Čekijos karalius
16171619
1620-1637
Po to:
Pfalco kurfiurstas Fridrichas V
1618-1620
Ferdinandas III
Prieš tai:
Motiejus II
Wappen Kaisertum Österreich 1867 (Mittel).png
Vengrijos karalius
16181637
Po to:
Ferdinandas III

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Ferdinandas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 39 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Franzl, Johann: Ferdinand II. Kaiser im Zwiespalt der Zeit. Graz u. a. 1978.
  • Khevenhüller: Annalen Ferdinands II.. 2. Aufl. 1716, 12 Bde.
  • Hurter: Geschichte Ferdinands II.. Schaffhausen 1850-64, 11 Bde.
  • Findeisen, Jörg-Peter: Der Dreißigjährige Krieg. Eine Epoche in Lebensbildern. Graz 1998.
  • Mann, Golo: Wallenstein. 3. Aufl., Frankfurt a. M. 1971.
  • Richard Reifenscheid: Die Habsburger in Lebensbildern, Piper Verlag 2007, ISBN 978-3-492-24753-5

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]