Vilhelmas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilhelmas II
Vilhelmas II
Dinastija
Hohencolernai
Gimė 1859 m. sausio 27 d.
Potsdamas
Mirė 1941 m. birželio 4 d. (82 metai)
Nyderlandai
Tėvas Frydrichas III
Motina Viktorija
Vaikai Vilgelmas,
Eitelis Fridrichas,
Adelbertas,
Augustas Vilgelmas,
Oskaras,
Joachimas,
Viktorija Luiza
Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius
Valdė 1888 m. birželio 15 d. - 1918 m. lapkričio 9 d. (30 metų)
Pirmtakas Frydrichas III
Įpėdinis Veimaro respublika
Žymūs apdovanojimai
Juodojo erelio ordinas
Juodojo erelio ordinas
Raudonojo erelio ordinas
Raudonojo erelio ordinas
Vikiteka Vilhelmas II
Parašas
Vilhelmo II monograma

Vilhelmas II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas (1859 m. sausio 27 d. Potsdame – 1941 m. birželio 4 d. Dorno pilyje prie Utrechto, Nyderlandai) – 18881918 m. paskutinysis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilhelmas II, kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo vyriausias 99 dienas valdžiusio Frydricho III ir Didžiosios Britanijos ir Airijos princesės Viktorijos sūnus. Turėjo keturias seseris ir tris brolius, iš kurių du mirė vaikystėje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1881 m. vedė Šlėzvigo-Holšteino-Sonderburgo-Augustenburgo princesę Augustę Viktoriją, su kuria susilaukė septynių vaikų. Pirmajai žmonai mirus, 1922 m. vedė antrą sykį Šionaicho-Karolato princesę Herminą.

Valdymo bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaizeris Vilhelmas II su žmona Augusta Viktorija

Mirus tėvui, 1888 m. birželio 15 d., būdamas 29 metų amžiaus, Vilhelmas II tapo Prūsijos karaliumi ir Vokiečių imperatoriumi. Buvo kupinas ambicijų ir stokojo pusiausvyros, tikėjo savo, kaip valdovo „iš Dievo malonės“ paskirtimi. Dėl naujojo valdovo ambicijų nesuderinamumo su senyvo kanclerio Oto fon Bismarko atkaklumu kovojant su socialistais bei užsienio politikos orientacijos į Rusiją, Bismarckui buvo pasiūlyta pasitraukti ir 1890 m. kovo 20 d. jis atsistatydino. Toliau iki Pirmojo pasaulinio karo vyriausybė buvo keičiama keturis kartus, tačiau Vilhelmo II mėginimas pačiam formuoti imperijos politiką turėjo fatališkų politinių bei diplomatinių padarinių, nes bendradarbius jis rinkosi ne tiek pagal politikos sugebėjimus, kiek pagal prisitaikėliškumą. Vilhelmas II sužlugdė vadinamąją „Bismarko sistemą“, nusigręždamas nuo Rusijos ir nesėkmingai bandydamas orientuoti Vokietijos užsienio politiką probritiška linkme. Prancūzija, pasinaudodama tuo, 1894 m. sudarė su Rusija gynybinį susitarimą, kuris tapo vėlesnės Antantės pagrindu.

Vilhelmo II laikais Vokietijoje itin sustiprėjo militarizmo propaganda. Didelės viltys buvo dedamos į naujai pradėtą kurti imperijos laivyną. Nors Vilhelmas II nesiekė didelio politinio konflikto Europoje, bet savo politinėmis manipuliacijomis galiausiai priartino Pirmąjį pasaulinį karą. Per karą jis visiškai nusišalino nuo vadovavimo, kaip vyriausias Vokietijos karinių pajėgų vadas nekontroliavo situacijos fronte, palikdamas visą vadovavimą generolų rankose. 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje kilus revoliucijai, atsisakė sosto. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius praleido tremtyje Nyderlanduose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilhelmas II
Gimė: 1859 sausio 27 Mirė: 1941 birželio 4
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietijos karališkoji šeima
Prieš tai:
Frydrichas III
Vokietijos imperatorius
Prūsijos karalius

birželio 15 1888 – lapkričio 9 1918
Laisvas
Politinis postas
Prieš tai:
Frydrichas III
kaip Vokietijos imperatorius
ir Prūsijos karalius
Vokietijos valstybės vadovas
Prūsijos valstybės vadovas

birželio 15 1888 – lapkričio 9 1918
Kaip: Vokietijos imperatorius
Po to:
Friedrich Ebert
kaip Vokietijos prezidentas
ir Prūsijos ministras pirmininkas
Pretendento titulai
Prarastas titulas
— NOMINALUS —
Vokietijos imperatorius
Prūsijos karalius

lapkričio 9 1918 – birželio 4 1941
Priežastis sekos nutrūkimui:
Vokietijos revoliucija
Po to:
Vilhelmas III