Imperatorius Konradas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imperatorius Konradas II
Salijų dinastija
Gimė 990 m.
Mirė 1039 m. birželio 4 d. (~49 metai)
Utrechtas
Palaidotas (-a) Špejerio katedra
Tėvas Henrikas Špejeris
Motina Adelheida iš Meco
Sutuoktinis (-ė) Gizela Švabė
Vaikai Henrikas III
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1027–1039 m.
Pirmtakas Henrikas II
Įpėdinis Henrikas III
Vokietijos karalius
Valdė 1024–1039 m.
Pirmtakas Henrikas II
Įpėdinis Henrikas III
Italijos karalius
Valdė 1026–1039 m.
Pirmtakas Henrikas II
Įpėdinis Henrikas III
Burgundijos karalius
Valdė 1032–1039 m.
Pirmtakas Rudolfas III
Frankonijos hercogas
Valdė 1015–1039
Vikiteka Imperatorius Konradas II
Parašas

Konradas II (vok. Konrad II, apie 990 m. – 1039 m. birželio 4 d. Utrechtas) – 10271039 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1024–1039 m. Vokietijos karalius, 1026–1039 m. Italijos karalius, 1032–1039 m. Burgundijos karalius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salijų dinastijos pradininkas. Tėvas Henrikas Špejeris (m. 995 m.), motina Adelheida iš Meco. Imperatoriaus Otono I dukters Liutgardos provaikaitis. 1017 m. vedė hercogo Hermano II dukterį Gizelą Švabę. Sūnus Henrikas III, nuo 1046 m. Šventosios Romos imperatorius Henrikas III.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išrinktas kaip Karolingų palikuonis. Valdžią stiprino remdamasis žemutiniu bajorų sluoksniu – ministerialais. Išmirusių kunigaikščių šeimų turtus perduodavo sūnui Henrikui, taip stiprindamas jo įtaką. Du kartus, 1026–1027 m. ir 10361038 m. malšino sukilimus Italijoje. Sudaręs sąjungą su Kijevo Rusia 1028 m. Lenkijoje sėkmingai kariavo su Boleslovo II Narsiojo sūnumi Meška II Lambertu, privertė jį atsisakyti karaliaus titulo ir tapti Šventosios Romos imperijos vasalu. Tais pačiais metais privertė imperijos kunigaikščių susirinkimą paskelbti Vokietijos karaliumi Henriką, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu jo patarėju, po jo mirties paveldėjo valdžią.[1]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santuoka ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Imperatorius Konradas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 501 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harry Breßlau: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter Konrad II. Erster Band, 1024–1031, 1879, ND 1967, Zweiter Band,1032-1039, 1884, ND 1967
  • Franz-Reiner Erkens: Konrad II. (um 990–1039); Herrschaft und Reich des ersten Salierkaisers. Pustet, Regensburg 1998. ISBN 3-7917-1604-2
  • Werner Trillmich, hrsg. aus dem Nachlass des Verfassers von Otto Bardong: Kaiser Konrad II. und seine Zeit, Europa-Union-Verlag, Bonn 1991.
  • Herwig Wolfram: Konrad II. 990–1039; Kaiser dreier Reiche. Beck, München, 2000. ISBN 3-406-46054-2
  • Herwig Wolfram: Konrad II., in: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 119–135 und 571f. (Bibliografie). ISBN 3-406-50958-4
  • Egon Boshof: Die Salier, 4. Aufl., Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart u. a. 2000, S. 32-91. ISBN 3-17-016475-9
  • Hagen Keller: Zwischen regionaler Begrenzung und universalem Horizont. Deutschland im Imperium der Salier und Staufer 1024–1250 (Propyläen Geschichte Deutschlands 2), Berlin 1986, besonders S. 89ff.
  • Hans K. Schulze: Hegemoniales Kaisertum. Ottonen und Salier (Siedler Deutsche Geschichte), Taschenbuchausgabe, Berlin 1998, S. 328ff. ISBN 3-442-90565-6
  • Georg Weber: Geschichte des Mittelalters, neu überarbeitet von Alfred Baldamus, Ernst Lehmann, Richard Friedrich. ISBN 3-932412-47-8

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]