Henrikas IV Burbonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Henrikas IV)
Henrikas IV
Prancūzijos ir Navaros karalius
Henry IV of france by pourbous younger.jpg
Franso Porbuso Jaunesniojo portretas, apie 1610 m.
Arms of the King of France.svg Burbonai
Prancūzijos karalių herbas
Prancūzijos karalių herbas
Visas vardas Henrikas Burbonas
Gimė 1553 m. gruodžio 13 d.
Po
Mirė 1610 m. kovo 14 d. (56 metai)
Paryžiuje
Palaidotas (-a) Sen Deni bazilika
Tėvas Antuanas Burbonas
Motina Žana III
Sutuoktinis (-ė) Margarita Valua
Marija Mediči
Vaikai Liudvikas XIII
Elžbieta Burbonė
Kristina Marija
Orleano hercogas (nesuteiktas vardas)
Gastonas Orleanietis
Henrietė Marija Burbonė
ir kt.
Prancūzijos ir Navaros karalius
Valdė 1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d.
Pirmtakas Henrikas III
Įpėdinis Liudvikas XIII
Andoros princas
Valdė 15621610 m.
Pirmtakas Žana III
Įpėdinis Liudvikas XIII
Commons-logo.svg Vikiteka Henrikas IV Burbonas

Henrikas IV (pranc. Henri IV, 1553 m. gruodžio 13 d. – 1610 m. kovo 14 d.) – Prancūzijos karalius (1589–1610) ir Navaros karalius Henrikas III (1572–1610), arba Henrikas Didysis (pranc. Henri le Grand). Pirmasis Prancūzijos ir Navaros valdovas iš Burbonų dinastijos.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas Antuanas de Burbonas, motina Žana III. Užaugo La Rošelyje – Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.

Santuoka ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eilės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą de Valua (1553–1615), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Nors per vedybų ceremoniją Paryžiaus Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, taip išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.

1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir Onos Jogailaitės Vengrės vaikaitė Marija Mediči (1573–1642) Jiems gimė:

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Henrikas IV, pavaizduotas kaip Heraklis, nugalintis Lernos hidrą (t. y. Katalikų lygą), apie 1600 m. (Tusenas Dubrėjus)

Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutra. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai Katalikų lygai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu. Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Katalikų lyga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. – Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikusį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.

Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatikas Fransua Ravaljakas jį nužudė.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Henrikas IV Burbonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 480 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jean-Pierre Babelon. Henri IV. Paris, Fayard, 1982
  • Gilles Bresson. Henri IV, Les années terribles dans l’ouest, étude, Éd. D’Orbestier, Le Château d’Olonne, 2007, ISBN 2-84238-098-3
  • Pierre Miquel. Les Guerres de religion. Club France Loisirs, 1980. ISBN 2-7242-0785-8
  • Nicola Mary Sutherland. Henry IV of France and the Politics of Religion. 1572–1596, 2 volumes, Intellect Books. 2002
  • Francois Bayrou. Henri IV le roi libre

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Henrikas III
Prancūzijos ir Navaros karalius
1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d.
Po to:
Liudvikas XIII