Iljušin Il-76

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iljušin Il-76
Uzbekistano KOP Il-76, Nr. UK-76007
Tipas Transportinis lėktuvas
NATO kodas Candid
Gamintojas Uzbekija Taškento aviacijos gamykla
Rusija Aviastar-SP
Kūrėjas G. Novožilovas / S.V.Iljušino aviacijos kompleksas
Pirmas skrydis 1971 m. kovo 25 d.
Pradėtas naudoti 1975 m.
Būsena Gaminamas, naudojamas
Pagrindiniai naudotojai Indijos KOP (14)
Rusijos KOP (124)
Ukrainos KOP (7)
Pagaminta vnt. 969[1]
Vieneto kaina 5 mlrd. rublių (Il-76MD-90A, 2017 m.)[2]

Iljušin Il-76 (pagal NATO kodifikaciją: Candid) – XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo pradžioje Sovietų Sąjungoje, Ilušino konstruktorių biure sukurtas sunkusis karinis transportinis orlaivis, pirmasis SSRS sukurtas karinis transporto lėktuvas su turboreaktyviniais varikliais.

Teigiama, kad orlaivis yra sukurtas 1963 m. JAV sukurto reaktyvinio transporto lėktuvo Lockheed C-141 Starlifter, taip pat Didžiojoje Britanijoje sukurto turbosraigtinio transporto lėktuvo „Short Belfast“ pagrindu.[3]

Orlaivis serijiniu būdu nuo 1973 m. buvo gaminamas Taškento aviacijos gamykloje (Uzbekistano SSR, nuo 1991 m. – Uzbekistanas), 2010 m. orlaivio gamyba buvo oficialiai perkelta į Aviastar-SP gamyklą (Uljanovskas, Rusija).

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Il-76 yra skirtas įvairios paskirties įrangos ir krovinių gabenimui. Lėktuvas, priklausomai nuo modifikacijos, gali gabenti iki 28–60 tonų svorio krovinius 3600–4200 km atstumu. Jo kreiserinis greitis – 770–800 km/h.

Orlaivis yra; pritaikytas darbui iš aerodromų tiek su betonine, tiek su grunto danga, kurių stiprumo charakteristikos ne mažesnės kaip 0,6 MPa. Jis gali leistis ir į ledo aerodromus, pvz. Antarktidoje.

Kilimui reikalingo tako ilgis – 1500–2000 m, o tūpimui – 930–1000 m.

Kūrimas ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. birželio 28 d. SSRS aviacijos pramonės ministerija pavedė S. V. Ilušino projektavimo biurui parengti karinio transportinio lėktuvo,[4] varomo keturiais turboreaktyviniais varikliais, projektą. Lėktuvas turėjo turėti galimybę desantuoti karius, karinę techniką ir karinius krovinius.[5]

Rusijos banko sidabrinė 1 rublio moneta su „Il-76“, reversas.

Jau 1967 metų vasario 25 dieną S. Iljušinas patvirtino parengtą Il-76 techninį pasiūlymą.[4] 1967 m. lapkričio 27 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą pradėti Il-76 kūrimo darbus.[4] Orlaivio kūrimo darbai buvo atlikti vadovaujant generalinio konstruktoriaus pavaduotojui G. Novožilovui.

Preliminarus orlaivio projekto kūrimas buvo atliktas vadovaujant D. V. Lešneriui. 1969 m. gegužės 12 d. – gegužės 31 d. natūralaus dydžio orlaivio modelyje buvo tikrinama įrangos, keleivių ir krovinių komponuotė. Krovinių skyriaus matmenų parinkimas buvo sunki užduotis dėl didelės numatomų gabenti krovinių ir įrangos įvairovės. Lėktuvo kūrimą dar labiau apsunkino užduotis užtikrinti orlaivio eksploatavimą riboto dydžio gruntiniuose aerodromuose.[6][7] Maketų komisijos darbo rezultatas buvo patvirtintas 1969 metų lapkričio 20 dieną vyriausiojo karinių oro pajėgų vado P. Kutachovo įsakymu.

Vaizdas iš Il-76 šturmano darbo vietos

Toks spartus pirmojo savo tipo (reaktyvinio transportinio) orlaivio kūrimas konstruktorių biure, kuris iki tol nebuvo sukūręs tokių orlaivių, pritaikant visiškai naujus variklius, aiškintinas ir tuo kad tiek varikliai, tiek pats orlaivis buvo kuriami ne nuo „švaraus lapo“, o naudojant jau turimus brėžinius. Manoma, kad Il-76 prototipu tapo 1963 m. JAV pasirodęs sunkusis transportinis lėktuvas Lockheed C-141,[3] kurio dalis sovietai gavo po tokio orlaivio (Nr. 65-9407) avarijos 1967 m. kovo 23 d. Da Nange (Vietnamas).[8] Kitu prototipu tapo britų gamybos krovininis turbosraigtinis „Short Belfast“, kuriam karinių užsakymų nebuvo pateikta. Lyginant su C-141, Il-76 turi kiek platesnį, tačiau trumpesnį fiuzeliažą, mažesnio mojo sparnus. Kai kurie jo elementai – pavyzdžiui, ekspolatacijai iš gruntinių aerodromų pritaikyta važiuoklė buvo „pasiskolinti“ iš kito amerikietiško orlaivio – „Fairchild C-123 Provider“ ir „Short Belfast“ bei sustiprinti. Krovinių rampa – perimta iš Short Belfast. Variklis – 1961 m. virš SSRS numušto JAV žvalgybinio lėktuvo „Lockheed U-2“ variklio „General Electric F118-101“ kopija D-30.[3] Iljušino konstruktorių biuro inžinieriai sukūrė didžiulę įstikrintą lėktuvo nosį, kuri užtikrina puikų vaizdą iš šturmano kabinos ir kuri padėjo kompensuoti navigacinės įrangos netobulumus.

Pirmasis lėktuvo prototipas buvo pastatytas Maskvoje, mašinų gamybos gamykloje „Strela“ .

Il-76 nusileidimas ant žemės netoli Sol-Iletsko per logistikos pratybas 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Lėktuvas pirmą kartą pakilo 1971 m. kovo 25 d.[9] Maskvos centrinio aerodromo ir nusileido Maskvos Ramenskoje aerodrome. Pilotas – Sovietų Sąjungos didvyris E. Kuznecovas. Lėktuvo bandymai vyko Krečevicos garnizone (netoli Didžiojo Novgorodo) ir 3-iojoje gvardijos Smolensko ordino Suvorovo ir Kutuzovo karinėje transporto aviacijos divizijoje.[10]

1971 m. gegužę lėktuvas pirmą kartą buvo pristatytas tarptautinei publikai Paryžiaus (Le Buržė) aviacijos parodoje. Pirmą kartą Il-76 SSRS piliečiai galėjo pamatyti 1971 m. rugsėjo 20 d. įvykusioje televizijos filmo „Paskutinis albatroso skrydis“, premjeroje, paskutinės serijos pabaigoje.[11]

Pirmasis serijinis lėktuvas pirmą kartą pakilo 1973 m. gegužės 5 d. iš V. Čkalovo vardo Taškento aviacijos gamybinio susivienijimo aerodromo. Pilotas bandytojas – A. Tiuriuminas. Didžiausios gamybos apimtys siekė 65 orlaivius per metus. Apie 100 šio modelio orlaivių buvo eksportuoti už SSRS ribų. 2024 m. pradžioje buvo eksploatuojami 393 įvairių modifikacijų šio modelio orlaiviai.

Modernizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Devintojo dešimtmečio pabaigoje, vadovaujant vyriausiajam konstruktoriui R. Papkovskiui, buvo pradėta kurti nauja lėktuvo modifikacija – Il-76MF/TF. 1995 m. rugpjūčio 1 d. piloto bandytojo A. N. Knyšovo vadovaujama įgula atliko pirmąjį skrydį eksperimentiniu Il-76MF.

Atliekant modernizavimo darbus, orlaivio fiuzeliažas prailgintas dviem 3,3 m ilgio žiedais. Dėl to nuo 326 iki 400 m³ padidėjo krovinių skyriaus tūris. Sumontuoti nauji varikliai „PS-90A-76“. Lyginant su anksčiau naudotais varikliais „D-30KP“ padidėjo trauka, 12-15% sumažėjo kuro suvartojimas, 15-20% išaugo skrydžio nuotolis, o triukšmo ir kenksmingų emisijų lygis atitiko ICAO standartus.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Il-76MD iš apačios

Il-76 – sunkiesiems kariniams transporto orlaiviams tradicinės – aukštasparnio konstrukcijos orlaivis su strėliškais sparnais (strėliškumas – 25°) ir „T“ formos uodega. Sparnai – stipriai mechanizuoti, su penkių sekcijų priešsparniais, dvejais trijų plyšių užsparniais, eleronais, trijų sekcijų interceptoriais (oro stabdžiais).[6]

Lėktuvo fiuzeliažas – apvalaus skerspjūvio, padalintas į keletą hermetizuojamų sekcijų:

  • F-1 – dviejų aukštų įgulos kabina (priekinės fiuzeliažo dalies viršuje), viršuje – du pilotai, borto inžinierius ir radijo operatorius, apačioje – šturmanas. Už kabinos – techninis skyrius su įranga ir atlenkiama sėdynė krovinio įrangos operatoriui bei įgulos poilsio zonoms;[5]
  • F-2 – krovininė kabina, kurios ilgis – šeši standartinių aviacijos konteineriai ir vieta reikalingai įrangai, įskaitant dviejų pakrovimo gervių lizdus priekinėje kabinos dalyje, transporto įrangos operatoriaus darbo vietą ir pakankamo pločio praėjimą;[6]
  • F-3 – šaulio kabina su suporuotų aviacinių patrankų „GSh-23 L“ įranga (piloto ir šturmano kabinos nėra hermetiškai atskirtos, galinė šaulio kabina įrengtos tik karinėse versijose).

Įprastą karinio transporto lėktuvo Il-76 įgulą sudaro 7 žmonės:

  • Orlaivio vadas
  • Orlaivio vado padėjėjas
  • Šturmanas
  • Borto inžinierius
  • Orlaivio įrangos technikas
  • Vyresnysis oro radijo operatorius – elektroninių kovo priemonių operatorius
  • Vyresnysis oro šaulys
Lėktuvo Il-76MD galinė kairioji važiuoklė

Orlaivio jėgainė – keturi turboreaktyviniai varikliai, montuojami ant pilonų po sparnu. Į pirmųjų serijų orlaivius montuoti varikliai D-30KP-1, kurių trauka siekė iki 11 000 kg. Vėliau – D-30KP-2, išsvystydavusius 12 000 trauką. Šie varikliai leidžia orlaiviui skristi 260–850 km/h greičiu. Tokia trauka pasirodė mažoka modifikacijai su radaro antena „Beriev A-50“, dėl ko radaro įrangą toks orlaivis įjungia tik pakilęs virš 3300 m. Naujausiose modifikacijose varikliai D-30KP varikliai pakeisti modernizuota versija PS-90A-76, išvystančia 14 500 kg kilimo režimu. Varikliai komplektuojami su reverso sklendėmis, kas leidžia variklio trauką naudoti kaip papildomą stabdymo priemonę.[5]

Pagalbinis generatorius „TA-6A“ yra montuojamas priekinėje kairiojo važiuoklės gaubto dalyje.

Važiuoklė – penkių atramų, kelių ratų, įtraukiama. Nosies atrama turi 4 bekamerinius ratus, kurių slėgis reguliuojamas nuo 5,5+0,5 kg/cm² gruntui ir 7,5+0,5 kg/cm² betonui. Jis vairu sukiojamas ±48 laipsnių kampu, o pedalais – ±7 laipsnių kampu (kilimo ir tūpimo metu). Įtraukiant ratai stabdomi. Pagrindinę važiuoklę sudaro priekiniai ir galiniai statramsčiai, ant kurių tvirtinami keturi stelažai. Kiekviename jų montuojami 4 ratai su kameromis, kurių slėgis reguliuojamas nuo 4,5+0,5 kg/cm² gruntui ir 7+0,5 kg/cm² betonui. Lėktuvą galima apsukti ant 40 m pločio juostos.[6]

Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Il-76 uodega su šaulio bokšteliu ir atvira rampa

Į karines Il-76 modifikacijs montuojama gynybinė sistema „9-A-503“. Ją sudaro galinis įrenginys su dviem kulkosvaidžiais GSh-23, valdomais iš ginklininko darbo vietos. Taikymui naudojama tiek optinio stebėjimo stotis, tiek radaro taikiklis „Kripton“. Kai kurių serijų orlaiviuose buvo montuojamos aktyvaus trukdymo stotys „Siren'“ ir šiluminių gaudyklių įrenginiai galiniuose važiuoklės gaubtų skyriuose. Pasyviam trukdymui skirti 4 gaudyklių išmetimo automatai „APP-50R“ (po du automatus pagrindinių važiuoklės skyrių apatinių gaubtų užpakalinėse dalyse už durų ir du automatai fiuzeliažo gale); bendras dipolinių atšvaitų ir infraraudonųjų gaudyklių užtaisų skaičius – 384 vnt. Vėlesniuose modeliuose montuoti du gaudyklių automatai su 384 užtaisais, taip pat, fotografinės įrangos skyriuje – penki automatiniai atšvaitų išmetimo automatai „ASO-2I-E7r“ su 320 užtaisų.

Lėktuvas gali būti ginkluotas įvairiomis iki 500 kg kalibro laisvai krintančiomis bombomis arba radijo švyturiais. Jie montuojami ant 4 išorinių laikilių UBD-3DA. Bombardavimas gali būti vykdomas tiek automatiškai naudojant sistemą „Kupol sistemos“, tiek ir NKBP -7.

Modifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Pagrindiniai požymiai
Il-76 (NATO: Candid) Pirmasis serijnis modelis, pradėtas gaminti 1973 m.
Il-76 „Baghdad-1“ Vėliau pervadintas „Adnan-1“. Irako KOP radiolektroninės žvalgybos orlaivis, Il-76MD pagrindu su prancūzišku radaru „Thomson-CSF Tiger-G“ nesisukančiame diske. Pagaminta 3 vnt.[12]
Il-76 „Adnan-2“ Modifikacija su prancūzišku radaru „Thomson-CSF Tiger-G“ nesisukančiame diske. Persijos įlankos karo metu perskrido į Iraną (ten pervadintas „Simorgh“), 2009 m. rugsėjo 22 d. karinio parado repeticijos metu sudužo.[13][7]
Il-76КТ Kosmonautų treniruotėms skirtas lėktuvas. Pagaminti 3 vnt. Pirmas skrydis – 1981 m. rugpjūčio 2 d.
Il-76LL Skraidanti laborotorija, skirta aviacinių variklių bandymui. Pirmas skrydis – 1991 m. Bandomas variklis montuojamas ant variklio Nr. 2 laikiklio.
Il-76М Modernizuotas, su sustiprintu fiuzeliažu. Keliamoji galia – 42 t. Pirmas skrydis – 1978 m. kovo 24 d.
Il-76МGA Civilinė versija be ginkluotės ir specialios įrangos. Pagaminti 2 vnt. (СССР-76502 ir СССР-76503). Pirmas skrydis – 1976 m. gruodžio 22 d.
Il-76MD (NATO: Candid-B) Modernizuotas, tolimų skrydžių (rus. Модернизированный дальний), Il-76M pagrindu. Keliamoji galia – 48 t., kilimo masė – 190 t., skrydžio nuotolis su 40 t. kroviniu – 4200 km. Autonominės eksploatacijos trukmė – 2 mėn. Galimybė kabinti bombas ir radijo švyturius. Pirmas skrydis – 1981 m. kovo 6 d.
Il-76MDP Priešgaisrinis variantas Il-76MD pagrindu. Keliamoji galia – 42 t. priešgaisrinių medžiagų. Pirmas skrydis 1993 m. sausio 28 d. Bandant buvo sumontuoti net 76508 l. talpos bakai.
Il-76MD „Skal’pel'“ Skraidanti ligoninė Il-76MD pagrindu. Komplektuojamas su trimis – priešoperaciniu, operaciniu ir intensyvio terapijos – medicinos moduliais. Pirma sskrydis – 1983 m. lipos 23 d. 2008 m. duomenis orlaivis dar buvo eksploatuojamas.
Il-76MD-90А (Izdelyje 476) Il-76MD modifikacija su galingesneniais ir ekonomiškesniais varikliais PS-90A-76.
Il-76MD-M Modifikuotas ir modernizuotas variantas tolimiems skrydžiams (rus. Модифицированный дальний модернизированный) – modernizuota Il-76MD versija su iki 40 m. prailgintu eksploatacijos terminu. Planuojama visus Rusijos KOP Il-76 modernizuoti iki šios modifikacijos. Pirmas skrydis – 2016 m. kovo 13 d.[14][15]
Il-76MDK „Kosmos“ Il-76MD modifikacija, skirta kosmonautų treniruotėms nesvarumo sąlygomis.[16] Sustiprinti sparnai ir fiuzeliažas, sumontuoti kuro ir hidraulinės sistemos akumuliatoriai. Pirma sskrydis – 1988 m. rugojūčio 6 d. Pagaminti 3 vnt. Visi bazuojami Čkalovsko aerodrome.
Il-76MF Il-76MD modifikacija su 6,6 m. prailgintu fiuzeliažu (dvi sekcijos po 3,3 m. prieš ir už sparno), nuo 24,5 iki 31,14 m. prailgintu krovinių skyriumi, modernizuota elektronika (palydovinės navigacijos sistema ir kt.) dėl ko įguloje nereikalingu tapo radistas, ji sumažėjo iki 5 asm. Skrydžio nuotolis su 40 t. padidėjo iki 5800 km (Il-76MD – 4700 km), keliamoji galia – 60 t., maksimali kilimo masė – 210 t. Pirmas skrydis – 1995 m. rugojūčio 1 d., valstybiniai bandymai baigti 2010 m.[17]
Il-78МК Modernizuotas konvertuojamas variantas (rus. Модернизированный конвертируемый) – lėktuvas – oro tankeris Il-78 bazėje, skrydžio metu galintis pildyti kuru iki trijų lėktuvų. Pertvarkomas į karinį-transportinį lėktuvą.
Il-76P Priešgaisrinis variantas. Keliamoji galia – 32 t. priešgaisrinių medžiagų. Pirmas skrydis – 1989 m. rugsėjo 22 d.
Il-76PS Paieškos ir gerbėjimo (rus. Поисково-спасательный) variantas. Pirmas skrydis – 1984 m. gruodžio 18 d.
Il-76PP Radioelektroninių trikdžių statymo variantas (rus. Постановщик помех) Il-76MD pagrindu. pagamintas 1 vnt. Pirmas skrydis – 1987 m. balandžio 29 d.[18]
Il-82(Il-76SK) Strateginis skraidantis vadovavimo centras (rus. Стратегический воздушный командный пункт – ВКП), skirtas vadovavimui branduolinėimis pajėgomis tuo atveju, jei būtų sunaikinti antžeminiai kontrolės centrai (gamyklinis pavadinimas – Il-76VKP). Pagaminti 2 vnt. abu bazuojami Čkalovsko aerodrome.
Il-76Т (NATO: Candid-А) Transportinis variantas, civilinė Il-76M versija. Be galinės pabūklų, šiluminių gaudyklių ir dipolinių atšvaitų išmetimo, desantavimo ir karinės ryšio įrangos. Pirmas skrydis – 1978 m. lapkričio 4 d.
Il-76ТD Transportinis, didelių nuotolių varaintas (rus. Транспортный дальний) – civilinė Il-76MD versija. Be karinės įrangos. Keliamoji galia – 50 t., kilimo masė – 190 t., skrydžio nuotolis su maksimaliu kroviniu – 3600 km. Pirmas skrydis – 1982 m. gegužės 5 d. СССР-76464 (2803)
Il-76ТД „Antarktida“ Poliarinėms misijoms skirtas Il-76TD variantas su papildoma navigacine įranga, dažytas ryškiomis spalvomis. Pirmas skrydis – 1985 m. lapkričio 17 d. Pagaminti 3 vnt. – Nr. 76474 (naudotas „Aeroflot“), taip pat Nr. 76459 ir 76465.
Il-76TD-90VD Il-76TD modifikacija su varikliais PS-90A-76, gamintas aviakompanijos „Volga-Dnepr“ užsakymu. Atitinka ICAO Chapter 4 reikalavimus (visi kiti orlaiviai – tik ICAO Chapter 2).
Il-76ТD-90SW (Il-76ТD-90) Il-76TD modifikacija su varikliais PS-90A-76, gamintas aviakompanijos „Silk Way Airlines“ užsakymu.
Il-76ТF Civilinė Il-76MF versija su ekonomiškesniais varikliais PS-90А-76. Planuojama įgulą sumažinti iki 3-4 asm.
Il-78 (NATO: Midas) Lektuvas – oro tankeris Il-76MD pagrindu. Pirmas skrydis – 1983 m. liepos 26 d.
Il-78М Modernizuotas Il-78 Pirmas skrydis 1987 m. kovo 7 d.
Il-78М-2 Il-78M tolimesnės modernizacijos projektas Il-76MD-M pagrindu.
Il-78М-90А Lėktuvas – oro tankeris Il-76МD-90А pagrindu.
Il-78МК-90 Il-78МК modifikacija su varikliais PS-90А-76.
Il-78МКI Il-78M variantas, gamintas Indijos KOP užsakymu (rus МКИ — модернизированный, коммерческий, индийский).
Il-78МP Ukrainoje modernizuoti 4 IL-78M, skirti Pakistanui Modenrizacija vyko nuo 2009 m. gruodžio iki 2012 m. gegužės.
Il-976 Skraidantis rakwetų telemetrijos vadovavimo ir matavimo punktas (rus. Самолётный командный измерительный пункт – СКИП), Il-76MD ir А-50 pagrindu. Įgula – 15 sistemos operatorių. Pirmas skrydis – 1986 m. Pagaminti 5 vnt. Iki 2020 m. trys lėktuvai nurašyti, du perdaryti į skraidančias laborotorijas.
А-50 (NATO: Mainstay) Tolimosios radijoelektroninės žvalgybos ir valdymo orlaivis. Pirmas skrydis – 1978 m.
А-60 Skraidanti laborotorija, skirta lazerinio ginklo bvandymams. Berijevo konstruktorių biure pagaminti 2 vnt. (kitais duomenimis – 3). Pirmas skrydis – 1981 m. Pirmasis lėktuvas po bandymų 1989 m. sudegė Čkalovsko aerodrome. Antrasius lėktuvas laikomas Sankt Peterburge, trečaisis – Taganroge.
А-100 „Premjer“ Radioelektroninės žvalgybos lėktuvas Il-76MD-90А pagrindu
KJ-2000 Kinijoje sukurtas radioelektroninės žvalgybos lėktuvas Il-76TD pagrindu.

Il-76MD-90A / Il-476[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Il-76MD-90A (paroda MAKS-2013)

Il-76MD-90A (Izdeliye-476) – gili Il-76 lėktuvo modernizacija. Orlaivis kurtas tarpregioniniam karių, sunkios stambios įrangos ir krovinių gabenimui, taip pat personalo, įrangos ir krovinių nuleidimui parašiutu. Lėktuvu gali būti gabenama visa Rusijos oro desantininkų naudojama ginkluotė ir karinė technika. Taip pat orlaivis pritaikomas sužeistųjų evakuacijai ir gaisrų gesinimui.[19] Gaminamas Uljanovsko aviacijos gamykloje „Aviastar-SP“,[20] kuri yra Rusijos valstybinio aviacijos koncerno (rus. OAK) dalis.

Šis lėktuvas kartais vadinamas Il-476,[21][22], tačiau oficialus jos pavadinimas yra Il-76MD-90A.

Pirmasis egzempliorius buvo surinktas 2011 m. gruodžio mėn., pirmasis skrydis įvyko 2012 m. rugsėjo 22 d.[23] Gamykliniai bandymai – 19 skrydžių buvo vykdomi nuo 2013 m. kovo 18 d. iki gegužės mėn. 2013 metų liepą vyko valstybiniai bandymai.

Il-76 gaisro gesinimo misijoje

Į Il-76MD-90A montuojamas naujos konstrukcijos sparnas, nauji varikliai PS-90A-76 (po 14,5 t. traukos), sustiprinta važiuoklė, patobulintos elektroninės ir navigacinės sistemos, gynybos kompleksas, apsaugantis nuo priešlėktuvinių raketų,[24] infraraudonųjų, ultravioletinių, lazerio diapazono, taip pat radaro trukdžių sistemos.[25] 2012 m. spalio 5 d., „Aviastar“ ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija pasirašė sutartį dėl 39 vienetų gamybos iki 2020 m. Vieneto kaina siekė apie 3,5 milijardo rublių (apie 11 mln. JAV dolerių).[26]

Pirmasis serijinės gamybos lėktuvo skrydis įvyko 2014 m. spalio 3 d. 2019 m. balandžio 2 d. Rusijos gynybos ministerijai buvo perduotas pirmasis serijinis Il-76MD-90A (gamyklinis Nr. 0109).[27][28] 2019 m. balandžio 9 d. duomenimis, buvo surinkti 3 serijiniai lėktuvai.[29]

2020 metais Uljanovske buvo pagaminti 3 vnt. Il-76MD-90A.[30]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys, kuriose eksploatuojami Il-76

Įvairių modifikacijų Il-76 Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir Uzbekistane naudojami kaip pagrindiniai karinės transporto aviacijos orlaiviai. Jis taip pat eksploatuojamas Alžyro, Indijos, Jordanijos, Irano,[31] Irako, Kinijos, Libijos, Šiaurės Korėjos ir Sirijos karinėse oro pajėgose.

Il-76 buvo aktyviai eksploatuojami Afganistano kare, kur pasirodė kaip labai patikimi orlaiviai. Karo veiksmų metu buvo sunaikinti tik du tokie orlaiviai. Sirijos pilietinio karo metu ir Rusijos-Ukrainos karo metu šiuos orlaivius plačiai naudojo visos kariajančios pusės

Il-76 plačiai naudojami ir civilinių operatorių. Orlaivis nesunkiai pertvarkomas į priešgaisrinį lėktuvą ir naudojamas gaisrų gesinimo misijose.[32][33]

Kariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alžyro vėliava Alžyras
  • Alžyro karinės oro pajėgos – 3 Il-76MD, 8 Il-76TD ir 6 Il-78 tankeriai (2016 m.)[34]
 Angolos vėliava Angola
  • Angolos karinės oro pajėgos – 4 Il-76TD 2016 m.[34][35]
 Armėnijos vėliava Armėnija
  • Armėnijos karinės oro pajėgos – 2 Il-76 2016 m.
 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
  • Azerbaidžano karinės oro pajėgos – 4 Il-76 2016 m.
 Baltarusijos vėliava Baltarusija
  • Baltarusijos karinės oro pajėgos – 2 Il-76 ir dar 9 Il-76 civilinė versija, skirta kariniam naudojimui, nuo 2016 m.
 Indijos vėliava Indija
  • Indijos karinės oro pajėgos – 24 Il-76MD, 6 Il-78 ir 3 Il-76TD su Izraelio Phalcon radaru 2016 m.
Jordanijos vėliava Jordanija
  • Jordanijos karinės oro pajėgos – 2 Il-76MF 2016 m.
 Irano vėliava Iranas
  • Irano karinės oro pajėgos – 12 Il-76, 2016 m. [58]
  • Islamo revoliucinės gvardijos oro pajėgų korpusas – 2 Il-76
 Irako vėliava Irakas
  • Irako karinės pajėgos – eksploatavo il-76, tačiau XXI a. trečaime dešimtmetyje jų nenaudojo.
 Jemeno vėliava Jemenas
  • Jemeno karinės oro pajėgos – daug Il-76 2016 m.
 Kinijos vėliava Kinija
  • Kinijos karinės oro pajėgos – daugiau nei 16 Il-76MD ir Il-76TD, 1 Il-78 2016 m.
Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika
  • Kongo Respublikos karinės oro pajėgos (vyriausybinis aviacijos būrys) – 1 Il-76TD (2021 m.)[34][32][14]
 Libijos vėliava Libija
  • Libijos karinės oro pajėgos – 4 Il-76M
 Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
  • Šiaurės Korėjos karinės oro pajėgos – keletas Il-76 (2016 m.)[34]
 Rusijos vėliava Rusija
 Sudano vėliava Sudanas
  • Sudano oro pajėgos – 1 Il-76 (2016 m.)
 Sirijos vėliava Sirija
Ukrainos vėliava Ukraina

Civiliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Jungtinių Tautų vėliava Jungtinės Tautos
  • JT humanitarinės oro tarnybos skraidė orlaivius nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio iki šių dienų. Dauguma jų priklauso oro linijų bendrovei „Aeroflot“ arba Rusijos oro pajėgoms.
 Angolos vėliava Angola
 Armėnijos vėliava Armėnija
 Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
  • Azal Avia Cargo – 1 Il-76TD
  • Azerbaijan Airlines – 1 Il-76M
  • „Silk Way Airlines“ – 9, įskaitant 1 Il-76MD, 7 Il-76TD ir 1 Il-76TD-90
    TransAviaExport Il-76TD Frankfurto prie Maino oro uoste, 2006 m.
 Baltarusijos vėliava Baltarusija
  • Belavia – Il-76 (iki 1999 m.)
  • „TransAVIAexport Airlines“ – 1, įskaitant 5 Il-76MD ir 18 Il-76TD
  • Gomelavija – 5 Il-76TD
 Burkina Faso vėliava Burkina Fasas
 Kambodžos vėliava Kambodža
 Kinijos vėliava Kinija
  • „China United Airlines“ – naudojo „Il-76“.
 Kubos vėliava Kuba
  • Cubana de Aviación – 1 Il-76MD
 Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinė Respublika
Pusiaujo Gvinėjos vėliava Pusiaujo Gvinėja
 Irano vėliava Iranas
Pouya Air Il-76 Mehrabado oro uoste, 2023 m. gruodis
 Irako vėliava Irakas
  • „Iraqi Airways“ – 1 Il-76
 Jemeno vėliava Jemenas
  • Yemenia – 2 IL-76TD
 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
 Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai


 Kazachstano vėliava Kazachstanas
 Kirgizijos vėliava Kirgizija
 Laoso vėliava Laosas
  • Kambodžos „Imtrec aviation“ registruoti Il-76TD [37]
 Latvijos vėliava Latvija
  • Inversija – 3 lėktuvai: 2 Il-76T ir 1 Il-76TD
 Libijos vėliava Libija
 Malio vėliava Malis
 Moldavija Moldova
 Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja
  • „Air Koryo“.
  • CAAK
 Rusijos vėliava Rusija
 Serbijos vėliava Serbija
Siera Leonės vėliava Siera Leonė
  • Aerolift Sierra Leone naudoja Il-76 specialiose užsakomųjų skrydžių ir krovinių gabenimo operacijose
 Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
  • SSRS karinės oro pajėgos – keli šimtai orlaivių, 1987 m. – 310. Didžioji jo dalis po SSRS žlugimo atiteko buvusioms sovietinėms respublikoms
  • „Jet Air Cargo“ – viena pirmųjų civilių Il-76 operatorių Rusijoje po „Aeroflot.
 Sudano vėliava Sudanas
 Sirijos vėliava Sirija
  • „Syrian Arab Airlines“ – 4, įskaitant 3 Il-76M
    Turkmenistano avialinijų Il-76
 Turkmėnijos vėliava Turkmėnija
  • Turkmenistan Airlines – 8 Il-76TD
 Ukrainos vėliava Ukraina
 Uzbekijos vėliava Uzbekija
 Vengrijos vėliava Vengrija
 Zimbabvės vėliava Zimbabvė

Avarijos ir katastrofos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AAviation Safety Network duomenimis, iki 2023 m. rugsėjo 27 d. iš viso dėl avarijų ir rimtų avarijų buvo prarasti 94 vnt. Il-76. Iš viso šiuose incidentuose žuvo 1133 žmonės.[39]

Vienintelis bandymas užgrobti Il-76 baigėsi be aukų.[40]

Be to, 2024 m. sausio 14 d. ir 2024 m. vasario 23 d. Ukrainos kmariuomenė numušė Rusijos KOP A-50 (Il-76 modifikacijos). Kiekvienu atveju žuvo iki 15 Rusijos kariškių. 2023 m. vasario 26 d. Mačiuličių kariniame aerodrome (Baltarusija) Ukrainos drono sprogimo metu vienas A-50 buvo apgadintas ir išsiųstas remontui į gamyklą Rusijoje. Būklė nežinoma.

Orlaiviai-paminklai ir muziejų eksponatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodiklis Il-76M Il-76TD Il-76MD-90A
Pirmas skrydis 1978 m. kovo 24 d. 1982 m.gegužės 5 d. 2012 m. rugsėjo 22 d.
Pagaminta, vnt. 242, iš kurių164 eksploatuojami,

46 saugomi

n.d. >10 (2021 m.)
Ilgis 46,59 m 46,60 m
Sparno mojis 50,50 m
Aukštis 14,76 m 14,45 m
Sparno plotas ~300 m²
Sparno proilgis 8,5
Krovinių skyriaus skersmuo 4,80 m
plotis 3,46 m
aukštis 3,40 m
ilgis 20 m 25,75 m
tūris 235,28 m³ 302,92 m³
Svoris tuščio 92.000 kg 104.000 kg
naudingasis 40.000 kg 48.000 kg 60.000 kg
kilimo 170.000 kg 190.000 kg 210.000 kg
Sparno apkrova 307–567 kg/m² 307–633 kg/m² 347–700 kg/m²
Jėgainė 4 × Solovjov D-30KP po 118 kN traukos 4 × Solovjov D-30KP-2

po 122 kN traukos

4 × PS-90A-76

po 142,2 kN traukos

Greitis maksimalus 850 km/h
kreiserinis 750 km/h 780 km/h
tūpimo 220 km/h 240 km/h
Skrydžio lubos 15.500 m
Kreserinis aukštis 9.000 m 12.000 m
Skrydžio nuotolis 5.000 km (su 40 t. naudingu kroviniu)

4.200 km (su maksimaliu kroviniu)

5.400 km (u 40 t. naudingu kroviniu)

4.400 km (su maksimaliu kroviniu)

6.500 km (u 40 t. naudingu kroviniu)

4.000 km (su maksimaliu kroviniu)

Kilimo distancija 850 m 1.700 m 1.600 m
Tūpimo distancija 450 m 1.000 m 930 m

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lėktuvo Il-76 užgrobimas 1995 m. rugpjūčio 3 d
  • Il-76 Antarktidoje
Analogai

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (RU) Ильюшин Ил-76, Уголок неба. Большая авиационная энциклопедия http://www.airwar.ru
  • (RU) САМОЛЁТЫ ИЛЬЮШИН ИЛ-76/78/А-50 – РЕЕСТР, russianplanes.net
  • (RU) Сулейманова, Светлана. Ил-76МД-90А самолёт большого будущего (рус.) // Гражданская авиация. — М., 2012. — № 11. — С. 8—11.
  • (RU) Таликов, Николай. Три четверти века «ильюшинского» неба… : Авиационный комплекс имени С. В. Ильюшина в истории мировой авиации — 3-е изд., расш. и доп. — М. : Вестник Воздушного Флота, 2008. — 463 с. — ISBN 978-5-901808-13-9.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „САМОЛЁТЫ ИЛЬЮШИН ИЛ-76/78/А-50 - РЕЕСТР“. russianplanes.net. Nuoroda tikrinta 2024-01-24.
  2. ↑ „Ил-76 меняют полётное задание“. Suarchyvuotas originalas 2018-04-21. Nuoroda tikrinta 2018-04-20. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadlink= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Ил-76 Судьба „черного тюльпана“ ч.1, hackmyth, youtube.com
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Таликов 2008.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Самолёты ОКБ имени Ильюшина. Под редакцией академика Г. В. Новожилова
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Ильюшин Ил-76, Уголок неба. Большая авиационная энциклопедия http://www.airwar.ru
  7. ↑ 7,0 7,1 „Иранский военный самолёт разбился под Тегераном во время парада“. РИА Новости. 2009-09-22. Nuoroda tikrinta 2021-03-26.
  8. ↑ Žr. https://www.baaa-acro.com/search-results?combine=C-141&page=1
  9. ↑ Официальный сайт ОАО «Авиационный комплекс им. С. В. Ильюшина». Даты первых полётов. Archyvuota kopija 2013-06-28 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ 50 лет назад впервые поднялся в воздух самолёт Ил-76 // gazeta.ru
  11. ↑ «Последний рейс Альбатроса» 4-я серия (1971 год), Youtube. žr. 1:02:00
  12. ↑ „IAC Adnan“. Nuoroda tikrinta 2011-06-05.
  13. ↑ Thomas Newdick. Iranian Military Planes Crashes in Annual Parade[neveikianti nuoroda]
  14. ↑ 14,0 14,1 „Модернизированный Ил-76МД-М совершил первый полёт“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-08. Nuoroda tikrinta 2016-03-07.
  15. ↑ „Первый серийный модернизированный военно-транспортный самолёт Ил-76МД-М передан в войска“. Nuoroda tikrinta 2018-03-13.
  16. ↑ „Между небом и землёй“. Suarchyvuotas originalas 2008-10-22. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  17. ↑ „Серийный военно-транспортный Ил-76МФ совершил первый полёт“. Nuoroda tikrinta 2010-10-06.
  18. ↑ „Ил-76ПП“. Nuoroda tikrinta 2018-07-08.
  19. ↑ avia.pro Ильюшин Ил-76
  20. ↑ „Первые 3 самолёта Ил-76МД-90А Минобороны получит в 2014 году“. Nuoroda tikrinta 2013-03-26.
  21. ↑ „Глава Минпромторга доложил президенту России Владимиру Путину о реализации программы Ил-476“. Nuoroda tikrinta 2013-03-26.
  22. ↑ „Дмитрий Рогозин озвучил цифры по планам закупки для российской армии военно-транспортных самолётов Ил-476“. Nuoroda tikrinta 2013-03-26.
  23. ↑ „ВЗГЛЯД / Первый глубоко модернизированный Ил-76 построен в Ульяновске“. Nuoroda tikrinta 2011-12-21.
  24. ↑ „Новый военно-транспортный самолет Ил-76МД-90А защитили от ракет“. Nuoroda tikrinta 2020-06-27.
  25. ↑ „Военный эксперт рассказал о новых российских комплексах защиты самолетов“. Nuoroda tikrinta 2020-06-27.
  26. ↑ „Минобороны РФ Анатолий Сердюков и президент ОАО «Объединённая авиастроительная корпорация» подписали государственный контракт на поставку военно-транспо …“. Nuoroda tikrinta 2012-10-04.
  27. ↑ „АО «Авиастар-СП» передало заказчику очередной транспортный самолёт Ил-76МД-90А“. aviastar-sp.ru. Nuoroda tikrinta 2019-06-17.
  28. ↑ „Источник: десятый серийный Ил-76МД-90А совершил первый полёт“. ТАСС. Nuoroda tikrinta 2019-06-17.
  29. ↑ Российская газета — издание Правительства Российской Федерации «Третий серийный транспортник Ил-76МД-90А передали на покраску» 09.04.2019
  30. ↑ „Третий в 2020 году Ил-76МД-90А изготовлен в Ульяновске | Авиация России“. Nuoroda tikrinta 2020-12-29.
  31. ↑ „Ил-76 в мире. Часть 4“. Nuoroda tikrinta 2011-12-15.
  32. ↑ 32,0 32,1 „Авиация ВКС России за сутки ликвидировала лесные пожары на территории около 90 тысяч гектаров“. Nuoroda tikrinta 2019-08-02.
  33. ↑ „Самолёты Ил-76 ВКС России совершили 18 вылетов на тушение пожаров, сброшено 756 тонн воды“. Nuoroda tikrinta 2019-08-02.
  34. ↑ 34,0 34,1 34,2 34,3 34,4 34,5 САМОЛЁТЫ ИЛЬЮШИН ИЛ-76/78/А-50 – РЕЕСТР, russianplanes.net
  35. ↑ Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu :3
  36. ↑ Air Almaty Archyvuota kopija 2023-12-04 iš Wayback Machine projekto.
  37. ↑ „Airliners.net“. Nuoroda tikrinta 2009-07-21.
  38. ↑ „Jet Line“. Nuoroda tikrinta 2009-07-21.
  39. ↑ „Aviation Safety Network > ASN Aviation Safety Database > Aircraft type index > Ilyushin Il-76 > Ilyushin Il-76 Statistics“. aviation-safety.net. Nuoroda tikrinta 2019-03-15.
  40. ↑ „Aviation Safety Network > ASN Aviation Safety Database > Type index > ASN Aviation Safety Database results“. aviation-safety.net. Nuoroda tikrinta 2019-03-15.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Iljušin_Il-76&oldid=7254115"