Beriev A-50

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beriev A-50
Tipas Išankstinio perspėjimo ir oro erdvės stebėjimo lėktuvas
NATO kodas Mainstay
Gamintojas Taganrogo aviacijos gamykla
Taškento aviacijos gamykla
Vega (elektronika)
Kūrėjas Taganrogo aviacijos gamykla
Gamybos metai -
Pirmas skrydis 1978 m. gruodžio 19 d.
Pradėtas naudoti 1985 m.
Būsena Naudojamas
Pagrindiniai naudotojai Indijos KOP
Rusijos KOP
SSRS KOP (buvęs operatorius)
Pagaminta vnt. 31 vnt.
Vieneto kaina ~300 mln. JAV dolerių (A-50U)

Beriev A-50 (NATO kodinis pavadinimas : Mainstay) – Sovietų Sąjungoje sukurtas ir Rusijoje patobulintas išankstinio įspėjimo ir valdymo (angl. AEW&C) orlaivis, sukurtas transporto lėktuvo Iljušin Il-76 pagrindu. Lėktuvas buvo kuriamas kaip pakaitalas ankstesniam stebėjimo ir valdymo orlaiviui Tu-126 ir pirmam skrydžiui pakilo 1978 m.

Apie šio lėktuvo egzistavimą Vakarų blokui 1978 m. informciją pirmą kartą perdavė Adolfas Tolkačiovas.[1]

Orlaivis pradėtas eksploatuoti 1985 m., oficialiai į ginkluotę priimtas 1989 m., viešai pirmą kartą pristatytas 1995 m. Maskvos aerokosminiame salone. Iki gamybos pabaigos 1992 m. buvo pagaminta 31 vnt.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Beriev A-50" yra didesnės oro erdvės stebėjimo sistemos skraidantis komponentas. Konstrukciškai „Beriev A-50" – gili transportinio lėktuvo Il-76 modifikacija su virš fiuzeliažo montuojamu radaro „Liana“ 9 metrų skersmens kupolu bei fiuzeliaže sumontuota oro erdvės stebėjimo įranga.

Lėktuvas buvo sukurtas Taganrogo aviacijos gamykloje (rus. Таганрогский авиационный научно-технический комплекс имени Г. М. Бериева). Jis buvo gaminamas 1978–1992 m. Taganrogo aviacijos gamykloje ir Taškento aviacijos gamykloje (rus. Ташкентское авиационное производственное объединение им. В. П. Чкалова) gamintų Il-76 pagrindu, į juos montuojant elektronikos koncerne „Vega“ (rus. Концерн радиостроения «Вега») gamintą elektroniką.

Lėktuvo įgula sudaro 15 asmenų: 5 lakūnai ir 10 sistemų operatorių, aptarnaujančių radarą „Vega“. Deklaruojamas skrendančių objektų aptikimo nuotolis siekia 650 km, antžeminių objektų – 300 km.[2]

Vienu metu „A-50" gali palaikyti ryšį su 10 naikintuvų, vykdančių „oras-oras" arba „oras-žemė" tipo misijas. „A-50" komplektuojamas su radaru „Vega-M“, suprojektuotu MNIIP (Maskva) ir gamintu NPO „Vega“. „Vega-M“ vienu metu gali sekti iki 32 taikinių 230 km spinduliu, valdyti - iki 24 objektų (JAV naudojamas „E-3 Sentry" - iki 100 objektų). Dideli taikiniai, tokie kaip antvandeniniai laivai, gali būti stebimi 400 km atstumu.[3] Veikdama radaro sistema generuoja labai daug šilumos, todėl gali būti naudojama tik aukščiuose virš 3300 m., kur aušinimui naudojamas aplinkos oras yra pakankamai šaltas.[4] Taip pat manoma, kad orlaivio elektronika naudoja tiek daug elektros energijos, kas neleidžia jos įjungti kilimo metu.[4]

A-50 be kuro pasipildymo ore gali išbūti keturias valandas, vykdyti misijas iki 1000 km atsumu nuo bazės. Modernizuoti „A-50" - „A-100" kuro pasipildyti gali iš skraidančių tankerių Il-78.

A-50U[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Beriev A-50" Rusijos KOP Vorkutos Seversky bazėje

Modernizuotos versijos A-50U kūrimo darbai prasidėjo 2003 m. Valstybiniai bandymai pradėti 2008 m. rugsėjo 10 d., kaip prototipą naudojant Rusijos oro pajėgų A-50 „37 raudonas“. „U“ variante analoginė avionika pakeista skaitmenine, 32 bitų, pagaminta NPO „Vega“. Modernizuotame variante taip pat įrengtos įgulos poilsio patalpos, tualetas, virtuvė.[5]

Po valstybinių bandymų, Berijevo vardo Taganrogo aviacijos gamykla Rusijos oro pajėgoms 2011 m. spalio 31 d. pristatė pirmąjį A-50U su borto numeriu „47 raudonas“, registracijos Nr. RF-92957.[5][6] Ketvirtasis A-50U, borto Nr. „41“, Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgoms buvo pristatytas 2017 m. kovo 7 d. Penktasis A-50U „45 raudonas“ buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 6 d. 2023 m. rugsėjo mėn. duomenimis, viso Rusijos KOP buvo pateikti aštuoni modernizuoti A-50U.[7][8]

Tolimesnė A-50U modernizacija yra gavusi indeksą „Beriev A-100". Jo konfigūracija planuojama panaši, tačiau numatoma montuoti naują aktyvųjį elektroniniu būdu nuskaitomos matricos radarą „Vega Premier“,[5] taip pat galingesnius variklius - 157 kN traukos „PS-90".

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Beriev A-50", eksponuojamas 1997 m. Maskvos aerokosminiame salone

Manoma, kad 2024 m. pradžioje Rusija turėjo šešis[9] skrydžiams tinkamus „A-50".

Taikos metu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji dvidešimt „A-50" pradėti eksploatuoti 67-ojoje atskirojoje tolimojo nuotolio stebėjimo aviacijos eskadrilėje (rus. 67-я отдельная авиационная эскадрилья ДРЛО в/ч 32457), kuri iki 1992 m. buvo bazuojama Šiauliuose.[10] Išvestas iš Lietuvos šis dalinys buvo pervadintas 144-uoju atskiruoju tolimojo nuotolio stebėjimo aviacijos pulku (karinis dalinys Nr. 89449) ir 1998 m. perkeltas į Pečiora Kamenką (dažnai vadinamą „Berezovka“).

„Beriev A-50" piloto darbo vieta

1985–1995 m. šių lėktuvų būrį (du A-50 ir vieną Il-76) eksploatavo 192-asis gvardijos Kerčės Raudonosios vėliavos karinio transporto aviacijos pulkas (karinis dalinys Nr. 26212), dislokuotas Ukurėjaus aerodrome (Čitos sritis). Dalinys buvo išformuotas 1995 m., o orlaiviai buvo perduoti 144-ajam atskirąjam pulkui. Dar vienas juos 1985–1993 m. naudojęs dalinys (18-asis atskirasis tolimojo nuotolio stebėjimo aviacijos būrys) (du A-50 ir vienas Il-76) buvo dislokuotas Vitebsko Severny aerodrome (Baltarusija) ir 1993 m. buvo išformuotas.

JAV ir sąjungininkų operacijos Persijos įlankoje „Dykumos skydas“ ir „Audra dykumoje“ metu (1990–1991 m.) du A-50 nuolat budėjo virš Juodosios jūros stebėdami iš Turkijos vykdytas Jungtinių Valstijų oro pajėgų operacijas ir stebėdami „klaidžiojančias“ sparnuotąsias raketas.[11]

Iki XXI a. pradžios orlaiviai buvo dažomi civilinėmis SSRS valstybinės aviakompanijos „Aeroflot“ spalvomis, nuo XXI a. pradžios pradėti dažyti baltai, apatinė dalis - pilkai ir tik pirmojo XXI a. dešimtmečio pabaigoje pradėtas naudoti tamsiai pilkas kamufliažas.

Sirijos pilietinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. gruodžio pabaigoje Rusijos KOP pradėjo naudoti A-50 paramai savo karinei operacija Sirijoje. Orlaiviai savo misijas vykdė iš Rusijos teritorijos.[12]

Rusijos invazija į Ukrainą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 metų gruodį keletas A-50 buvo dislokuoti Kryme.[13] Prasidėjus plataus mąsto Rusijos invazijai, A-50 buvo plačiai naudoti stabėti Ukrainos pajėgų judėjimui, aviacijos ir raketų smūgiams koordinuoti.

Beriev A-50 ir Su-27 parado metu

2023 m. vasario 26 d. Baltarusijos saugumo pajėgų asociacija (BYPOL) pranešė surengusi bepiločio lėktuvo ataką ir Maciuliščių KOP bazėje netoli Minsko (Baltarusija) apgadinusi Rusijos A-50.[14][15] Tačiau vasario 28 d. darytose šios bazės palydovinės nuotraukos nematyti reikšmingos žalos ten buvusiam vieninteliam A-50.[16] Dronų operatoriai 2023 m. kovo 2 d. „YouTube“ paskelbė tariamo A-50U sprogdinimo praktikos vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dronas be pasipriešinimo įskrenda į aerodromo teritoriją, o paskui nusileido ant A-50 rotodomo. 2023 m. kovo 3 d. bepiločių orlaivių operatoriai paskelbė antrą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip bepilotis orlaivis nusileidžia ant fiuzeliažo, priešais sparnus, po ko vaizdo signalas nutrūko, kaip teigiama, dėl įvykusio sprogimo.

2023 m. lapkričio 17 d. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija paskelbė, kad „tikėtina“, jog Rusijos KOP sieks atnaujinti savo A-50 taip mėgindama pasirengti modernių naikintuvų, tokių kaip F-16, pasirodymui Ukrainos KOP. Viena laukiamų modernizacijos krypčių – lėktuvo integracija su antžeminėmis S-400 raketų sistemomis.[17][18][19][20]

Beriev A-50, Nr "raudonas 42", kuris 2024 m. buvo numuštas virš Azovo jūros

Ukrainos 2024 m. sausio 14 paskelbė virš Azovo jūros Kyrylivkos rajone numušusios A-50. Pranešama, kad A-50 dingo iš radarų ekranų ir nustojo reaguoti į taktinės aviacijos užklausas. Vėliau keli Vakarų ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo Su-30 pilotas rajone užfiksavo nenustatyto orlaivio, greičiausiai A-50, gaisrą ir sudužimą.[21][22][23] „Forbes“ buvo paskelbta, kad Ukrainos karinėms oro pajėgoms pavyko sugadinti Rusijos radarus Kryme, todėl rusai savo A-50 perkėlė į šiaurę netoli Berdiansko, kur jie atsidūrė Ukrainos zenitinių raketu pasiekiamumo diapazone. Teigiama, kad numušus A-50 Rusijos karinėse oro pajėgose liko tik du tinkami A-50.[24]

2024 m. vasario 23 d. Ukrainos oficialūs šaltiniai pareiškė, 18:44 Ukrainos laiku virš Krasnodaro krašto buvo numuštas antrasis A-50U lėktuvas.[25][26] [27] Ukrainos kariuomenės atstovų tegimu tam buvo panaudota zenitinės sistemos S-200 raketos. Ukrainos šaltinių teigimu, sudužus lėktuvui žuvo 10 rusų kariškių, ių jų penki majorai.[28][29][30]

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos KOP A-50U Vladivostoko tarptautiniame oro uoste, 2019 m
  • A-50 – pirminis variantas
  • A-50M – 2017 m. atnaujintas variantas su degalų papildymo ore įranga
  • A-50U – 2017 m. atnaujintas A-50M variantas su modernia elektronika ir patogesnėmis įgulos darbo sąlygomis[31][32]
  • llyushin/Beriyev „Samoliot 676“ [33] : 302–305  – telemetrijos ir sekimo orlaivis
  • llyushin/Beriev "Samoliot 776[34] – telemetrijos ir sekimo orlaivis
  • llyushin/Beriev „Samoliot 976“ (SKIP)[34] – (skraidantis matavimo ir valdymo centras) – Il-76 pagrindu sukurta nuotolinė valdymo ir raketų sekimo platforma, iš pradžių sukurta aptarnauti Raduga Kh-55 sparnuotųjų raketų bandymus.
  • Izdeliye 1076'[34] – Vienas specialios paskirties orlaivis, kurio tiksli paskirtis nežinoma
  • A-50EI – eksportinis modelis, skirtas Indijos karinėms oro pajėgoms, varomas varikliais Aviadvigatel PS-90A-76 ir naudojantis Izraelyje pagamintą radarą EL/W-2090.[35]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijos KOP A-50EI
Ilyushin Il-76MD Adnan 2 (Simorgh) su Irano KOP ženklais
Indijos vėliava Indija
  • Indijos karinės oro pajėgos – 3 naudojami, 2 užsakyti.[36]
    • 50-oji eskadrilė
Rusijos vėliava Rusija
  • Rusijos karinės aviacijos ir kosmoso pajėgos[37]
    • 2457-oji aviacijos bazė (Ivanovo Severny)
    • 144-asis atskirasis tolimosios oro žvalgybos pulkas

Ankstesni operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irako vėliava Irakas / Irano vėliava Iranas
  •  Trys Il-76MD, su Prancūzijos pagalba sumontavus radarą "Thomson-CSF Tiger-G" paversti oro erdvės stebėjimo orlaiviais,[38] 1991 m., prasidėjus operacijai "Audra dykumoje" pervaryti į Iraną. Vienas jų sunaikintas 2009 m. susidūrimo ore metu,[39] susidūrimas buvo nufilmuotas.[40]
Sovietų SąjungaSovietų Sąjunga
  • SSRK karinės oro pajėgos (1984–1992)
    • 144-asis atskirasis tolimosios oro žvalgybos pulkas

Techniniai duomenys (A-50U)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beriev A-50 schema iš trijų projekcijų.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgis: 48,27 m
  • Sparno mojis: 50,5 m
  • Aukštis: 14,8 m
  • Fiuzeliažo skersmuo: 4,8 m
  • Sparno plotas: 300 m²
  • Normalus kilimo svoris: 190 000 kg
  • Kuro kiekis: 109 480 l
  • Varikliai: 4 turboreaktyviniai varikliai D-30KP
    • Galia (trauka): 4 × 12 000 kN

Skrydžio duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kreiserinis greitis: 800 km/h
  • Skrydžio nuotolis: 7500 km
  • Pakilimui reikalingas tako ilgis: 1540 m
  • Tūpimui reikalingas tako ilgis: 1050 m
  • Skrydžio trukmė:
    • Be kuro papildymo: 9,3 val.
    • Patruliavimas 1000 km nuotoliu:
      • Be kuro papildymo: 4 val.
      • Su 1 kuro papildymo: 7 val.
  • Skrydžio lubos: 12 000 m
  • Sparno apkrova: 633 kg/m²
  • Specifinė galia: 3,4 kN/kg

Radiolokacinė stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oro taikinių aptikimo nuotolis:
  • Antžeminių taikinių aptikimo nuotolis:
    • pavienis objektas, dydžiu panašus į taktinių raketų paleidimo įrenginį: iki 300 km
    • grupinių taikinių, panašių į tankų koloną: iki 250 km
  • Jūrinių taikinių aptikimo nuotolis (efektyvus pavišiaus plotas 250 m²): iki radijo horizonto
  • Stebimų taikinių skaičiuos: iki 300
  • Dažnių diapazonas:
    • radiotechninės žvalgybos: 0,5~18 GHz
    • radijo žvalgybos: 50~500 MHz
  • Valdomų naikintuvų skaičius:
    • valdymas komandomis: 12
    • duomenų perdavimas pavieniui orlaiviui: 30

Analogiški orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brazilijos vėliava Brazilija
  • Embraer R-99A (EMB-145SA su tokiu pat radaru kaip Saab 340AEW)
Japonijos vėliava Japonija
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Kinijos vėliava Kinija
Rusijos vėliava Rusija
Švedijos vėliava Švedija

Daugiau informacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Hoffman, David E. (May 2016). The Billion Dollar Spy: A True Story of Cold War Espionage and Betrayal (First leid.). Doubleday. pp. 525–532. ISBN 978-0-385-53760-5.
  2. ↑ „Russian Air Force takes delivery of fourth upgraded A-50U AEW&C aircraft“. Air Recognition (anglų). Nuoroda tikrinta 8 September 2023.
  3. ↑ „archyvo kopija“ (rusų). 29 March 2017. Suarchyvuotas originalas 2017-03-31. Nuoroda tikrinta 7 September 2023.
  4. ↑ 4,0 4,1 Самолет-локатор А-50У совсем ничего не видит (Ил-76 ч.2) // Hackmyth, youtube.com
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 . ISSN 0955-7091. {{cite magazine}}: Citatai magazine privalomas |magazine= (pagalba); Missing or empty |title= (pagalba)
  6. ↑ Allport, Dave (1 November 2011). „Russian Air Force Takes Delivery of first Upgraded A-50U Mainstay AEW&C; Aircraft“. Key.Aero. Key Publishing. Nuoroda tikrinta 9 September 2023.
  7. ↑ „Russia's Aerospace Force obtains another A-50U early warning and control aircraft“.
  8. ↑ Fadeichev, Sergei (29 gruodžio 2021). „Defense contractor delivers upgraded A-50U long-range 'flying radar' to Russian troops“. TASS (anglų). Suarchyvuota iš originalo 22 kovo 2023. Nuoroda tikrinta 7 rugsėjo 2023.
  9. ↑ https://www.pravda.com.ua/eng/news/2024/02/25/7443616/
  10. ↑ . ISSN 0075-3017. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba); Missing or empty |title= (pagalba)
  11. ↑ Janes Defence review, 2001, 02, p. 351
  12. ↑ . ISSN 0265-3818. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba); Missing or empty |title= (pagalba)
  13. ↑ . ISSN 0265-3818. {{cite news}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  14. ↑ Roth, Andrew; Beaumont, Peter (27 February 2023). „Belarus partisans say they blew up Russian plane near Minsk“. The Guardian. eISSN 1756-3224. ISSN 0261-3077. OCLC 60623878
  15. ↑ . ISSN 0261-3077. {{cite news}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  16. ↑ Rogoway, Tyler (28 February 2023). „Russian A-50 Radar Jet Intact After Claimed Drone Attack In Belarus“. thedrive.com. Nuoroda tikrinta 9 September 2023.
  17. ↑ „Russia Using New Technology to Spot Adversary Aircraft“. Voice of America. 17 November 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2023.
  18. ↑ „BREAKING NEWS: Russia Uses A-50 AEW&C Aircraft for Enhanced S-400 SA-21 Missile Guidance in Ukraine“. Army Recognition. 17 November 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2023.
  19. ↑ „BREAKING NEWS: Russia Uses A-50 AEW&C Aircraft for Enhanced S-400 SA-21 Missile Guidance in Ukraine“. Army Recognition. 17 November 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2023.
  20. ↑ „Russia worried about future F-16 supplies to Ukraine and already bracing for it – UK intelligence“. Ukrainska Pravda. Yahoo! News. 17 November 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2023.
  21. ↑ „ВСУ сбили над Азовским морем российский самолет-разведчик А-50“. Meduza (rusų). Nuoroda tikrinta 15 January 2024.
  22. ↑ Picheta, Rob (15 January 2024). „Ukraine claims it destroyed Russian spy plane in attack over Sea of Azov“. CNN (anglų). Nuoroda tikrinta 16 January 2024.
  23. ↑ . ISSN 0261-3077. {{cite news}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  24. ↑ Axe, David (16 January 2024). „Ukrainian Crews Set A Complex Missile Trap For Russia's Best Radar Plane“. forbes.com. Nuoroda tikrinta 17 January 2024.
  25. ↑ „В ВСУ утверждают, что сбили российский самолет А-50 над Азовским морем. Российские «военкоры» пишут, что причиной крушения стал дружественный огонь“. meduza.io. 23 February 2024. Nuoroda tikrinta 23 February 2024.
  26. ↑ „Air Force: Ukraine shoots down another Russian A-50 aircraft over Azov Sea“. The Kyiv Independent (anglų). 2024-02-23. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  27. ↑ Axe, David. „Incredibly, The Russian Air Force Has Lost Another Rare A-50 Radar Plane“. Forbes (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  28. ↑ Roman Kravets (February 23, 2024). „Russian A-50 was downed with S-200 anti-aircraft system“. Ukrainska Pravda.
  29. ↑ „Another angle of the attack and crash of the Russian A-50 AWACS plane. (Unfortunately with a huge watermark.)“. 23 February 2024. Nuoroda tikrinta 25 February 2024.
  30. ↑ 10 Russians, including 5 majors, killed in downed A-50 aircraft – Ukrainska Pravda sources
  31. ↑ Bryansky, Max (March 2009). „Aviation Photo #2000140 | Beriev A-50U - Russia - Air Force“. Airliners.net. Nuoroda tikrinta 3 September 2015.
  32. ↑ Waldron, Greg (30 December 2018). „Russia continues A-50 AEW&C upgrade work“. FlightGlobal. Nuoroda tikrinta 1 January 2019.
  33. ↑ Gordon, Yefim (10 March 2005). OKB Ilyushin: A History of the Design Bureau and its Aircraft. Midland Publishing Ltd. ISBN 978-1-85780-187-3.
  34. ↑ 34,0 34,1 34,2 Gordon, Yefim; Komissarov, Dmitriy; Komissarov, Sergey (10 March 2005). OKB Ilyushin: A History of the Design Bureau and its Aircraft. Hinckley, England: Midland Publishing Ltd. ISBN 978-1-85780-187-3. LCCN 2007531537. OCLC 56539257. OL 9001242M
  35. ↑ „Beriev delivered third A-50EI“. Take-off Magazine (anglų). Suarchyvuotas originalas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 8 September 2023.
  36. ↑ „World Air Forces 2024“. 2024-01-01. Nuoroda tikrinta 2024-01-25.
  37. ↑ World Air Forces 2021 (pdf) (Report). FlightGlobal. 2021. Suarchyvuota iš originalo 27 balandžio 2023. Nuoroda tikrinta 9 rugsėjo 2023.
  38. ↑ IAC Andan, airwar.ru
  39. ↑ Iran loses AWACS in mid-air collision, arabianaerospace.aero. Arabian Aerospace, 2009-09-29
  40. ↑ Daily Mail Reporter: Pris en photo : Le moment effrayant où un avion militaire est tombé du ciel et a explosé en une boule de feu., dailymail.co.uk. Mail Online, 6 juin 2011
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Beriev_A-50&oldid=7250610"