Reaktyvinis variklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Reaktyvinis variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, dujų turbininis variklis, kuro mišinio degimo reakcijos produktų termo-mechaninę energiją verčiantis į mechaninę − stūmos jėgą, kurios dydis priklauso nuo išstumtų dalelių masės ir greičio. Išnaudojamas trečiasis Niutono dėsnis.

Pagrindinės oru kvėpuojančio (kaip turboventiliatorinis arba turboreaktyvinis varikliai) reaktyvinio variklio dalys: kompresorius, degimo kamera, turbina, forsavimo kamera (būna ne visada, dažniausiai naudojama naikintuvų varikliuose), išmetimo tūta. Pagrindinis dujų turbininiuose varikliuose naudojamas kuras – žibalas, tačiau pramoniniose dujų turbininiuose varikliuose gali būti naudojamos dujos ar kitos skysto kuro rūšys.

Pagrindiniu dujų turbininio variklio dalių funkcijos: kompresorius naudojamas oro spaudimui padidinti (iki 20 – 30 kartų) ir tiekti suspausta orą į degimo kamerą; degimo kameroje orui suteikiama degančio kuro energija (temperatūra iki 1500 °C); turbinoje karštų dujų energija paverčiama mechaniniu darbu, kuris panaudojamas kompresoriui sukti; forsavimo kameroje įpurškiamas papildomas kuras, kad degtu su dar nesunaudotu deguonimi, taip stipriai padidinamas maksimalus postūmis, bet tai taip pat stipriai padidina kuro sąnaudas; tūtoje – turbinoje nepanaudota karštų dujų energija verčiama dujų srauto kinetine energija, kuri panaudojama reaktyvinei jėgai sukurti. Kompresoriui sukti panaudojama apie 60-70 % variklyje gaunamos energijos.

Turboventiliatorinis variklis priekyje turi didelį ventiliatorių. Ventiliatorius yra variklio kompresoriaus priekyje esanti dalis skirta padidinti viso variklio efektyvumą, sumažinti kuro sąnaudas. Didesnė dalis ventiliatoriaus sukuriamo oro srauto sudaro didesniąją variklio traukos dalį (iki 80 %), kita dalis patenka į kompresorių, degimo kamerą, turbiną ir reaktyvinėje tūtoje sukuria likusią (apie 20-30 %) traukos dalį. Tokiu būdu variklis didesnei oro masei (lyginant su paprastu turboreaktyviniu varikliu) suteikia mažesnį greitį ir dėl to variklio efektyvumas geresnis, kuro sąnaudos ir triukšmas mažesni.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]