Iljušin Il-14

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Iljušin Il-14
Iljuschin Il-14 Interflug DM-SAB 02.JPG
Tipas Kelevinis lėktuvas
Gamintojas TSRS vėliava TSRS OKB Iljušina
Gamybos metai 1954-1958
Pirmas skrydis 1950 m. liepos 13 d.
Pradėtas naudoti 1954 m.
Baigtas naudoti 2005 m.
Pagrindiniai naudotojai Aeroflot
Interflug
Pagaminta vnt. 1348
Prototipas Il-12

Il-14 (rus. Ил-14, pagal NATO kodifikaciją Crate) – SSRS sukurtas trumpų ir vidutinių nuotolių keleivinis lėktuvas, varomas dviem stūmokliniais varikliais, žemasparnis monoplanas su atvirkščio strėliškumo sparnais; paskutinis sovietinis kelevinis lėktuvas su stūmuokliniais varikliais. Sukurtas XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje pakeisti pasenusius Li-2 ir Il-12. Septintame-aštuntame dešimtmeyje šį orlavį pakeitė An-24/26 ir Jak-40.

Tai buvo patikimas, saugus, ekonomiškas, paprastas valdyti ir aptarnauti, galintis tūpti ir kilti nedideliuose, gruntiniuose oro uostuose, lėktuvas. Lėktuvo bazė buvo pritaikyta įvairiai paskirčiai: padidinto komforto (Il-14S, Il-14PS, Il-14SI, Il-14SO), krovininis (iki 3500 kg) Il-14G, transportinis (Il-14Т), transportinis desanto (Il-14-ZOD), aerofotografijos (Il-14FK ir Il-14FM).

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas Il-14 skrydis įvyko 1950 m. liepos 13 d. 1952 m. prasidėjo lėktuvo bandymai įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Pastatyti 1348 tokie lėktuvai (iš jų 1065 Maskvoje (gamykla Nr. 30, 1956 - 1958 m.), Taškente (Gamykla Nr. 84), 80 VDR, Drezdeno aviacijos gamykloje, 203 - tuometinėje Čekoslovakijoje (kaip Avia-14). Licencinę Il-14 kopiją buvo ketinama pradėti gaminti ir Kinijoje, pavadinimu Harbin Y-6, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti, dėl pradėtos modernesnio orlaivio Harbin Y-7 gamybos.

Reguliariai keleivius skraidinti šiuo lėktuvu pradėta 1954 m. lapkričio 30 d. Iki 1960-ųjų Il-14 buvo pagrindiniu Aeroflot lėktuvu magistraliniuose vidaus ir tarptautiniuose maršrutuose. Pradėjus naudoti dujų turbininiais varikliais varomus An-24 bei reaktyvinius Jak-40, Il-14 plačiai naudotas SSRS vidinėse linijose, ypač Tolimojoje šiaurėje, Sibire. Keleivinius Il-14 naudojo Bulgarija, Čekoslovakija, Kuba, VDR, Jugoslavija, Lenkija, Vengrija, Mongolija, Šiaurės Korėja, Jemenas; karinius – Albanija, Alžyras, Afganistanas, VDR, Egiptas, Indija, Irakas, Kinija, Šiaurės Korėja, Kuba, Lenkija, Sirija, Čekoslovakija ir Bulgarija.

Lėktuvas baigtas eksploatuoti 2005 m.

Il-14 pilotų kabina

Lėktuvo techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgis: 21,31 m
  • Sparnų mojis: 31,7 m
  • Aukštis (ties uodega): 7,8 m
  • Didžiausias greitis: 430 km/h
  • Kreiserinis greitis: 345 km/h
  • Skrydžio nuotolis: 1250 km
Keleivių salonas
  • Didžiausias skrydžio aukštis: 6500 m
  • Tuščio lėktuvo svoris: 12700 kg
  • Maksimali kilimo masė: 18500 kg
  • Keleivių skaičius: 36
  • Ekipažas: 5 žm.

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]