Dresdenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dresdenas
vok. Dresden
   Dresden Stadtwappen.svg   
Frauenkirche Drezdenas.jpg
Frauenkirche

Dresdenas
51°2′0″N 13°40′0″E / 51.03333°N 13.66667°E / 51.03333; 13.66667 (Dresdenas)Koordinatės: 51°2′0″N 13°40′0″E / 51.03333°N 13.66667°E / 51.03333; 13.66667 (Dresdenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Saksonija
Įkūrimo data: 1206
Meras: Helma Orosz
Gyventojų (2011): 529 781
Plotas: 328 km²
Tankumas (2011): 1 615 žm./km²
Altitudė: 113 m
Commons-logo.svg Vikiteka: DresdenasVikiteka
Kirčiavimas: Drèsdenas (Drèzdenas)

Dresdenas (arba Drezdenas) – miestas pietryčių Vokietijoje, Saksonijos žemės sostinė, įsikūrusi Elbės slėnyje. 2004 m. mieste gyveno 480 347, su priemiesčiais 800 000 gyventojų. Dresdenas šiandien yra svarbus kultūrinis, politinis ir ekonominis Vokietijos centras.

Artimiausi Vokietijos miestai yra Chemnicas, Leipcigas, Berlynas. Už dviejų valandų kelio į pietus yra Praha. Miestas išsidėstęs abiejuose Elbės krantuose, didžioji dalis Elbės slėnyje, pakraščiais siekia Rūdinių kalnų prieškalnes. Aukščiausias miesto taškas, Trybenbergas, yra 384 m virš jūros lygio.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dresdenas buvo Saksonijos karalių rezidencija. Beveik visas miestas buvo sugriautas per prieštaringai vertinamą Dresdeno bombardavimą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. 1949 m. jam tapus SSRS kontroliuojamos Vokietijos Demokratinės Respublikos dalimi, neatpažįstamai pakeista miesto infrastruktūra. Miestas pradėtas atstatyti po Vokietijos susivienijimo 1990 m.

Architektūra ir kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra daugiau nei 30 muziejų ir gausybė šiuolaikinių meno galerijų.

Briu terasa. Ji vadinama Europos balkonu, dėl nuostabaus reginio į Elbės upę su Augusto tiltu bei istoriniais pastatais. Terasa buvo pastatyta XVIII a. pr., išpuošta plačiais laiptais, skulptūromis. Terasos apačioje – Dresdeno tvirtovės kazematai (kareivinės).

Cvingerio rūmai
Rezidenciniai rūmai
Vyčio atvaizdas pano Kunigaikščių žygis (vok. Fürstenzug) Dresdeno senamiestyje

Frauenkirche. Pastatyta XVIII a., dviejų stilių – Baroko ir Klasicizmo – derinys. II pasaulinio karo metu bažnyčia buvo apgriauta, atstatymo darbai baigti 2006 m.

Albertinų muziejus, kurio pasididžiavimas Žalieji skliautai – monetų kalykla su lobynu. Vienas žymiausių eksponatų – Augusto Stipriojo kavos servizas iš aukso, emalės ir dramblio kaulo. Muziejuje eksponuojamos 137 auksinės skulptūrėlės papuoštos 50 tūkst. deimantų, rubinų, smaragdų ir perlų kainavo 58 500 talerių (palyginimui – neįrengta pilis Moricburge kainavo 42 tūkst. talerių).

Cvingerio rūmai. Baroko stiliaus rūmai, dabar – meno galerija, porceliano kolekcija (Tolimųjų Rytų ir Meistler kolekcija), instrumentų ir prietaisų muziejus, ginklų galerija. Karo metais rūmai smarkiai apgriauti, atstatyti 1963 m. Ant rūmų Matematikos-fizikos paviljono fasado, ant juostos, einančios nuo antrojo aukšto iki stogo pavaizduotas herbas su Lietuvos Vyčiu ir Lenkijos Ereliu.[2] Tokį herbą galima stebėti ir ant Karūnos vartų, virš įėjimo iš pietvakarių pusės.[3]

Rūmų katedra. Pagrindo paviršiaus plotas – 4800 m². Garsėja savo vargonais ir karalių palaikais.

Semper opera. Tai – keturių aukštų pastatas, pastatytas XIX a. vid. Žvakių apšvietimas ir puiki akustika.

Rezidenciniai rūmai – buvusi Saksonijos valdovų rezidencija, kurioje įrengta fotografijos galerija, joje daugiausiai nuotraukų yra apie Dresdeno bombardavimą.

Šv. Trejybės katedra. Joje palaidota Saksonijos kurfiursto ir Lietuvos-Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo širdis. Šalia amžinu miegu miega jo sūnus, ėjęs tokias pat pareigas kaip ir tėvas, Augustas III (1733–1763).[4]

Auksinis raitelis – Augusto Stipriojo skulptūra Noištėder Markt aikštėje.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]