Iljušin Il-12
Il-12 (rus. Ил-12, pagal NATO kodifikaciją Coach) – tarybinis keleivinis (transportinis) trumpų ir vidutinių nuotolių lėktuvas: metalinis, dviejų stūmoklinių žiedinių variklių varomas žemasparnis monoplanas trirate važiuokle ir priekiniu vairaračiu, sukurtas Iljušin konstruktorių biure, skirtas pervežti 18 iki 32 keleivius. Lėktuvas SSRS oro linijose pakeitė pasenusius Li-2 ir DC-3. Pirmasis lėktuvo skrydis įvyko 1945 m. rugpjūčio 15 d. (vadovas-lakūnas bandytojas Vladimiras Kokkinakis. Šio lėktuvo bazėje vėliau buvo sukurtas Il-14.
Eksploatacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viešai lėktuvų Il-12 grupė pirmą kartą demonstruota 1947 m. gegužės 1 d. parade Raudonojoje aikštėje Maskvoje. Birželio mėn. "Aeroflot" pradėjo lėktuvą reguliariai naudoti keleiviams skraidinti.
1948 m. Il-12 skrido pirmuoju tarptautiniu maršrutu Maskva-Sofija. Vėliau prasidėjo reguliarūs skrydžiai į Berlyną, Belgradą, Budapeštą, Bukareštą, Varšuvą, Vieną, Kabulą, Prahą, Teheraną, Stokholmą, Helsinkį, Ulan Batorą, nuo 1954 m. – į Paryžių.
Tolimiausias Il-12 maršrutas buvo iš Maskvos į Chabarovską (7000 km), truko 28 val., turėjo penkis tarpinius nutūpimus.
Nuo 1956 m. Il-12 naudotas Antarktidoje. Aeroflotas kai kuriuose padaliniuose lėktuvą eksploatavo iki 1970 m. (Kinijoje- iki 1993 m.).
Šį lėktuvą įsigijo ir naudojo Lenkija, Čekoslovakija, Rumunija ir Kinija. Pagaminti 663 tokie lėktuvai. Dėl nedidelio keleivių skaičiaus lėktuvo eksploatacija buvo nuostolinga.
Techninės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]