Pereiti prie turinio

Huritų-urartų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Huritų-Urartu kalbos)
Huritų-urartų
PaplitimasUžkaukazė
Šiaurės Mesopotamija
Kalbų skaičius2
KilmėHuritų-urartų
KlasifikacijaHuritų, urartų

Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.

Pagal morfologinius kriterijus šios kalbos yra agliutinacinės ir ergatyvinės. Tai jas priartina prie šumerų ir kitų neindoeuropiečių ar semitų kalbų senovės Artimuosiuose Rytuose. Rusų kalbininkai Igoris Djakonovas, Sergejus Starostinas huritų-urartu kalbas sieja su šiaurės rytų Kaukazo kalbomis.

Šią kalbų šeimą sudaro 2 kalbos:

I. Djakonovas aptiko žymių struktūrinių sutapimų tarp huritų-urartų ir tirėnų (angl. Tyrrhenian) kalbų šeimų. Prie pastarosios priskiriamos etruskų (vartota Etrūrijoje), retų (Retijoje) ir lemniečių (Lemno saloje) kalbos. Kol kas šių kalbų giminystės ryšys ginčijamas, nes beveik iš viso nėra tiesioginių morfologinių sutapimų. Be to, huritų kalba tiesiogiai paveikė hetitų, o urartų kalba – armėnų kalbą.

Senovės Kipro kalbos (Eteocypriot) tyrinėtojai pažymi formalius morfemų panašumus su huritų kalba. Kalbų giminystės klausimas galutinai neišspręstas dėl neužbaigto šifruoti ikigraikinio kipriečių rašto ir nepakankamai ištyrinėtos kalbos, taip pat dėl chronologinių pertraukų.