Semitų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Semitų
PaplitimasŠiaurės Afrika, Pietvakarių Azija, Somalio pusiasalis
Kalbų skaičius78
KilmėSemitų-chamitų
>Semitų
Geografinis paplitimas
Klasifikacijapietų semitų, rytų semitų, vakarų semitų (arabų kalba)

Semitų kalbosafroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalba apie 260 milijonų žmonių Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijos-Somalio regione. Svarbiausios šiuolaikinės semitų kalbos yra arabų kalba, hebrajų kalba ir amharų kalba (ja kalbama Etiopijoje). Tarp semitų kalbų yra daugybė reikšmingų išmirusių senovės kalbų, pvz., akadų kalba, aramėjų kalba.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Semitų kalbomis“ šią kalbų grupę 1781 m. pavadino filologas August Ludwig von Schlözer pagal biblinį personažą Semą, kuris Senajame Testamente vadinamas aramėjų, asirų, elamitų, chaldėjų ir lidų protėviu.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Semitų kalbos yra semitų-chamitų kalbų šeimos atšaka, kuri, skirtingai nei dauguma kitų šios šeimos atstovių, susiformavo ir vystėsi ne Afrikoje, o Azijoje. Nėra aišku, kada protosemitai atsiskyrė nuo bendro semitų – chamitų kamieno, bet manoma, kad IV tūkst. pr. m. e. jie jau buvo Arabijos pusiasalyje, iš kur ir plito Artimuosiuose Rytuose.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriamos trys pagrindinės semitų grupės šakos, kurių pati gausiausia šiuo metu yra vakarų semitai.

  • Pietų semitai – laikoma seniausia semitų atšaka, susiformavusia dab. Jemeno ar Etiopijos teritorijoje. Jai priklausė:
    • Pietų arabų kalbos: išnykusios kalbos, kuriomis kalbėta Senovės Jemene: sabiečių, minėjų, hadramautų, katabanų ir kt. kalbos. Visos yra mirusios.
    • Etiopų kalbos: jai priklauso šiuo metu didžiausia pietų semitų amharų kalba, taip pat mirusi kalba gezas. Šiai kalbų grupei priskiriama daugybė smulkių kalbelių, kuriomis kalbama pietinėje Etiopijoje.
    • Pietryčių semitų kalbos – daug smulkių kalbų, kuriomis kalbama Jemeno ir Omano teritorijose.
  • Rytų semitai – mirusių kalbų šaka. Svarbiausios jos atstovės buvo akadų ir eblų kalbos.
  • Vakarų semitai – gausiausia kalbų šaka. Ji klasifikuojama:
    • Šiaurės vakarų semitų kalbos – didžiulė grupė kalbų, kurių dauguma yra mirusios. Tai – amoritų, ugaritų, aramėjų, amonitų, moabitų, edomitų kalbos. Vienintelė šiuo metu naudojama kalba yra hebrajų kalba, kuri irgi buvo mirusi, bet atgaivinta. Labai daug šios atšakos kalbų buvo ar yra naudojamos kaip liturginės: pvz., iš aramėjų kalbos kilusios sirų kalba, mandėjų kalba ir pan.
    • Arabų kalbos – atšaka, kuria šneka daugiausia žmonių Šiaurės Afrikoje ir Pietvakarių Azijoje. Praktiškai vienintelė atstovė yra arabų kalba, kuri skirstoma į daugybę dialektų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]