Songų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Song dinastija)
History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Song dinastija (kin. 宋朝, pinyin: Sòng cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 9601279 m., po Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio, prieš Juan dinastiją. Song laikotarpis dalinamas į Šiaurės Song (9601127) ir Pietų Song (11271279).

Istorija ir politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės Song

Song įkūrėjas buvo Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas), arba Song Taizu (Song Taidzu). Antrasis imperatorius Taizong (Taidzongas) konsolidavo imperiją.

Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas „barbarų“ valstybių: kidanių Liao, tangutų Vakarų Sia (Xia) dinastija, džurčenų Jin (Dzin) dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę Kaifengą, privertė diduomenę bėgti į Pietus – taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo Hangdžou.

Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybė, su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius.

Pietų Song ir kaimyninės valstybės

Pasirašiusi sutartis, Song mokėjo duoklę Liao, Sia ir Dzin. Kita vertus, didelė dalis šios duoklės grįždavo atgal į Song per prekybą.

Mirus pirmajam Pietų Song imperatoriui, Song sudarė karinę sąjungą su mongolais, tikėdamiesi įveikti Dzin dinastiją. 1234 m. mongolams sutriuškinus Dzin, Pietų Song generolai nutraukė sąjungą ir užėmė senąsias sostines Kaifengą, Luojangą ir Čang-anį. Tačiau šie miestai buvo ekonomiškai nusilpę ir neapsaugoti. Mongolai ėmė kelti grėsmę, ir 1276 m. Song valdovų rūmai turėjo sprukti į Guangdongą. Song imperatorius Gongdi pasiliko. Pasipriešinimo mongolams sėkmės viltys sietos su dviem Gongdi broliais. Devynmetis Džao Ši tapo nauju imperatoriumi, tačiau susirgęs mirė, ir jį pakeitė septynmetis Džao Bingas. 1279 m. kovo 19 d. Song kariuomenė nugalėta Jameno (Yamen) mūšyje Perlo upės (Zhu Jiang) deltoje. Aukšto rango valdininkas kartu su mažamečiu imperatoriumi po pralaimėjimo nusiskandino jūroje.


Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventyklos vardas1 Pomirtinis vardas Asmeninis vardas Lietuviškai Valdymo metai Laikotarpiai²

Šiaurės Song

Tàizǔ
太祖
Zhào Kuāngyìn
趙匡胤
Taidzu; Džao Kuangjin 960976 Jiànlóng (建隆 dzianlong; 960963)
Qiándé (乾德 čiande; 963968)
Kāibǎo (開寶 kaibao; 968976)
Tàizōng
太宗
Zhào Kuāngyì 趙匡義
arba Zhào Guāngyì 趙光義
Taidzong; Džao Kuang-i; Džao Guang-i 976997 Tàipíngxīngguó (太平興國 taipingsingguo; 976984
Yōngxī (雍熙 jongsi; 984987
Duāngǒng (端拱 duanggong; 988989
Chúnhuà (淳化 čunhua; 990994
Zhìdào (至道 džidao; 995997
Zhēnzōng
真宗
Zhào Héng
趙恆
Džendzong; Džao Heng 9971022 Xiánpíng (咸平 sianping; 9981003
Jǐngdé (景德 dzingde; 10041007)
Dàzhōngxiángfú (大中祥符 dadžongsiangfu; 10081016
Tiānxǐ (天禧 tiansi; 10171021)
Qiánxīng (乾興 čiansing; 1022)
Rénzōng
仁宗
Zhào Zhēn
趙禎
Žendzong; Džao Džen 10221063 Tiānshèng (天聖 tianšeng; 10231032)
Míngdào (明道 mingdao; 10321033)
Jǐngyòu (景祐 dzingjou; 10341038)
Bǎoyuán (寶元 baojuan; 10381040)
Kāngdìng (康定kanding; 10401041)
Qìnglì (慶曆 čingli; 10411048)
Huángyòu (皇祐 huangjou; 10491054)
Zhìhé (至和 džihe; 10541056)
Jiāyòu (嘉祐 dziajou; 10561063)
Yīngzōng
英宗
Zhào Shù
趙曙
Ingdzong; Džao Šu 10631067 Zhìpíng (治平 džiping; 10641067)
Shénzōng
神宗
Zhào Xū
趙頊
Šendzong; Džao Siu 10671085 Xīníng (熙寧 sining; 10681077)
Yuánfēng (元豐 juanfeng; 10781085)
Zhézōng
哲宗
Zhào Xǔ
趙煦
Džedzong; Džao Siu 10851100 Yuányòu (元祐 juanjou; 10861094)
Shàoshèng (紹聖 šaošeng; 10941098)
Yuánfú (元符 juanfu; 10981100)
Huīzōng
徽宗
Zhào Jí
趙佶
Huidzong; Džao Dzi 11001125 Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 dziandžongdzingguo; 1101)
Chóngníng (崇寧 čongning; 11021106)
Dàguān (大觀 daguan; 11071110)
Zhènghé (政和 dženghe; 11111118)
Chónghé (重和 čonghe; 11181119)
Xuānhé (宣和 siuanhe; 11191125
Qīnzōng
欽宗
Zhào Huán
趙桓
Čindzong; Džao Huan 11261127 Jìngkāng (靖康 dzinkang; 11251127)

Pietų Song

Gāozōng
高宗
Zhào Gòu
趙構
Gaodzong; Džao Gou 11271162 Jìngyán (靖炎 dzingjan; 11271130)
Shàoxīng (紹興 šaosing; 11311162)
Xiàozōng
孝宗
Zhào Shèn
趙昚
Siaodzong; Džao Šen 11621189 Lóngxīng (隆興 longsing; 11631164)
Qiándào (乾道 čiandao; 11651173)
Chúnxī (淳熙 čunsi; 11741189)
Guāngzōng
光宗
Zhào Dūn
趙惇
Guangdzong; Džao Dun 11891194 Shàoxī (紹熙 šaosi; 11901194)
Níngzōng
寧宗
Zháo Kuó
趙擴
Ningdzong; Džao Kuo 11941224 Qìngyuán (慶元 čingjuan; 11951200)
Jiātài (嘉泰 dziatai; 12011204)
Kāixǐ (開禧 kaisi; 12051207)
Jiādìng (嘉定 dziading; 12081224)
Lǐzōng
理宗
Zhào Yún
趙昀
Lidzong; Džao Jun 12241264 Bǎoqìng (寶慶 baočing; 12251227)
Shàodìng (紹定 šaoding; 12281233)
Duānpíng (端平 duanping; 12341236)
Jiāxī (嘉熙 dziasi; 12371240)
Chúnyòu (淳祐 čunjou; 12411252)
Bǎoyòu (寶祐 baoju; 12531258)
Kāiqìng (開慶 kaičing; 1259)
Jǐngdìng (景定 dzingding; 12601264)
Dùzōng
度宗
Zhào Qí
趙祺
Dudzong; Džao Či 12641274 Xiánchún (咸淳 siančun; 12651274)
Gōngzōng
恭宗
Gōngdì
恭帝
Zhào Xiǎn
趙顯
Gongdzong; Gongdi; Džao Sian 1275 Déyòu (德祐 dejou; 12751276)
Duān Zōng
端宗
Zhào Shì
趙昰
Duan Dzong; Džao Ši 12761278 Jǐngyán (景炎 dzingjan; 12761278)
Dì 帝 arba
Wèiwáng 衛王
Zhào Bǐng
趙昺
Di; Veivang; Džao Bing 12781279 Xiángxīng (祥興 siangsing; 12781279)

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Song), išskyrus paskutinį imperatorių, kuris vadintas Song Dibing.
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „renesansu“. Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. Hangzhou buvo apie 500 000 gyventojų – daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.

X–XIII a. pastebimas didelis gyventojų augimas. Kadangi tobulinamos žemdirbystės technologijos, atsiranda galimybė auginti daugiau žemės ūkio produkcijos ir jos daugiau parduoti, todėl prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi.

Kartais pokyčiai Song pavadinami Kinijos „industrinės revoliucijos“ pradžia. Song laikotarpiu plečiasi manufaktūros, kasyklos. Auga geležies produkcijos kiekis vienam gyventojui (šešiskart nuo 806 iki 1078 m.). Ši geležis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti, taip pat parduodama į užsienį. Taip pat kinai išrado (arba patobulino) paraką, patranką, spausdinimo technologiją.

Prabangos prekės tampa nebe mažo turtingųjų rato privilegija, o didesnio gyventojų skaičiaus kasdienybe.

Keičiasi anksčiau buvęs neigiamas požiūris į pirklius, nes šie tampa vis įtakingesniu sluoksniu. Vystosi popierinių pinigų sistema. Song pertvarkė prekybos maršrutus ir išnaudojo visas laivybos kelių teikiamas galimybes. Iškilo Fujian, Zhejiang, Guangdong regionų uostai. Galima sakyti, kad nuo Song iki Ming laikų Kinija buvo stipriausia pasaulio jūrų valstybė. XI a. laivyboje imtas taikyti kompasas (geomantams žinomas jau gerokai seniau).

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XI-XII a. ąsotis

Toliau stiprėja Tang laikų universalaus intelektualo idealas: išsilavinęs vyras siekė vienu metu būti mokslininkas, poetas, tapytojas, valdininkas.

Ypač atgimsta susidomėjimas konfucianistiniais idealais, silpsta budizmo įtaka.

Daugėja pasiturinčių intelektualų šeimų, kurios dėjo pastangas, kad jų šeimos vyrai galėtų tapti valdininkais. Tą šeimos dažnai darė įsitvirtindami vietinės reikšmės bendruomenėse, kontroliuodami savo giminės įtaką. Elite įsitvirtina įsitikinimas, kad viską galima ir reikia pasiekti gabumų dėka. Vaikai buvo lavinami nuo mažens giminės mokyklose, vėliau, jau įgiję klasikinio išsilavinimo pagrindus, valstybinėse mokyklose ruošdavosi egzaminams. Anaiptol ne visi juos išlaikę gaudavo tarnybą. Daug intelektualų užsiimdavo įvairia intelektualine veikla: istoriografija, literatūra, poezija. Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos, tekstų antologijos. Toliau rašomi istoriniai, medicinos, geografijos, matematikos, astronomijos veikalai. Vienas žymiausių istorikų – Sima Guang.

Imperatoriškasis sodas Kaifenge

Song intelektualams taip pat būdinga valdžios kritika. Elitas skaidosi į frakcijas, kurios siekia įtvirtinti savo požiūriui atstovaujančius žmones valdžioje. Savo ruožtu iškiliausi mąstytojai reiškė savo nuomonę apie šias frakcijas, siūlė valstybės reformas. Svarbus Song reformatorius buvo Vang Anši. Jo reformoms priešinosi Sima Guang.

Song laikų filosofai neokonfucianistai rašė komentarus senoviniams kanonams. Įtakingiausias to laikmečio filosofas buvo Džu Si (1130–1200), kurio propaguota konfucianistinių, budistinių, daoistinių ir kitų idėjų sintezė tapo oficialia imperijos ideaologija iki pat XIX a. pabaigos. Džu Si komentarai buvo privalomi laikantiems valstybinius egzaminus. Džu Si pabrėžė pareigos, paklusnumo, sūniškojo nuolankumo svarbą.

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]