Kultūrinė revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Didžioji kultūrinė proletarinė revoliucija (supaprastinti rašmenys: 无产阶级文化大革命; tradiciniai: 無產階級文化大革命; pinyin: Wúchǎn Jiējí Wénhuà Dà Gémìng), dažnai trumpinama 文化大革命 wénhuà dà gémìng (Didžioji kultūrinė revoliucija) arba 文革 wéngé – 19661976 m. Kinijos Liaudies Respublikos politinė akcija, pradėta Mao Dzeduno ir maoistų.

Pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Šių revoliucinių pertvarkymų padariniai paprastai laikomi katastrofiškais, ypač švietimo srityje. Universitetų stojamieji egzaminai buvo panaikinti (jie atkurti tik 1977 m. Deng Siaopingo). Daugelis inteligentų buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Daugelis išlikusių tremtinių bei stebėtojų teigia, jog beveik kiekvienas, pasižymintis didesniais nei vidutiniai sugebėjimais kokioje nors srityje galėjo tapti politinės „kovos“ auka. Deng Siaopingo šalininkai bei dauguma Vakarų analitikų mano, jog kultūrinė revoliucija sąlygojo visos prastai išsilaviniusių kinų kartos atsiradimą.

Kultūrinės revoliucijos šalininkų teigimu, šis reiškinys šalyje turi kartotis periodiškai.

Kultūrinė revoliucija Tibete[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūrinė revoliucija Tibete oficialiai pradėta 1966 m. rugpjūčio 25 d. ir Tibeto kultūra buvo „pertvarkoma” visais aspektais. 1966 metų birželį Mao užleido chunveibinus griauti ir naikinti „keturias atgyvenas”: „pasenusias” idėjas, seną kultūrą, senas tradicijas ir senus papročius.

Liaudies išlaisvinimo armija jėga steigė komunas. 1974 metais komunų pristeigta 90 proc. Tibeto vietovių. Nuo 1968 iki 1973 metų dėl netinkamos žemės ūkio politikos ir grūdų konfiskavimo kinų poreikiams tibetiečiai badavo. Dėl komunizacijos išaugo kinų kontrolė visuose Tibeto gyvenimo aspektuose.



Vikiteka