Andrusovo paliaubų sutartis
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Andrusovo paliaubų sutartis − ATR ir Rusijos carystės sutartis, pasirašyta 1667 m. sausio 30 d. Andrusovo kaime netoli Smolensko. Ši ir Amžinosios taikos sutartis 1686 m. užbaigė 1654-1667 metų ATR-Rusijos karą.
Derybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1666 m. prasidėjusios derybos dėl faktiško kariuomenių ištuštėjimo baigėsi paliaubomis 13,5 metų laikotarpiui, kurios vėliau pratęstos dar 13 metų. Sutartį pasirašė iš ATR pusės – Jurgis Hlebavičius, iš Rusijos – Afanasijus Ordin-Naščiokinas.
Sutarties sąlygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Numatyta:
- 13,5 metų trukmės paliaubos, kurių metu šalys turi sutarti „Amžinosios taikos“ sąlygas;
- ATR oficialiai Maskvai perdavė Smolenską, Černigovo vaivadiją, Starodubo pavietą, Seversko žemę, taip pat pripažino prijungimą prie MDK kairiakrantės Ukrainos;
- Maskva atsisakė užkariavimų LDK teritorijoje;
- dešniakrantė Ukraina ir šiandienos Baltarusijos teritorija liko ATR;
- Kijevas perduotas Maskvai dvejų metų laikotarpiui (nors ši jį išlaikė ir įtvirtino kaip savą 1686 m. Amžinosios taikos sutartimi, mainais sumokėdama 146 tūkst. rublių);
- Zaporožės kazokai perėjo į bendrą valdymą ir bendrą tarnavimą prieš žengiančias basurmanų pajėgas;
- šalys sutarė padėti kazokams, jeigu ukrainiečių žemės (valdomas MDK ar ATR) pultų Krymo totoriai;
- specialiuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl kalinių sugrąžinimo, religinio turto ir žemių atribojimo;
- garantuota prekybos laisvė tarp Maskvos ir ATR, taip pat pasiuntinių diplomatinis imunitetas.