Videniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Videniškiai
Sv lauryno baznycia videniskiai.jpg
Videniškių bažnyčia

Videniškiai
Koordinatės 55°13′01″N 25°16′41″E / 55.217°N 25.278°E / 55.217; 25.278 (Videniškiai)Koordinatės: 55°13′01″N 25°16′41″E / 55.217°N 25.278°E / 55.217; 25.278 (Videniškiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Videniškių seniūnija
Gyventojų skaičius 368 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VideniškiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vidẽniškiai
Kilmininkas: Vidẽniškių
Naudininkas: Vidẽniškiams
Galininkas: Vidẽniškius
Įnagininkas: Vidẽniškiais
Vietininkas: Vidẽniškiuose

Videniškiai – miestelis Molėtų rajone, prie kelio  115  UkmergėMolėtai , Siesarties kairiajame krante. Seniūnijos, Videniškių I ir II seniūnaitijų centras. Yra Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), išlikęs buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas, veikia Videniškių pagrindinė mokykla, biblioteka, augustiniečių vienuolynas, girininkija, paštas (LT-33031), medicinos punktas, parduotuvė, UAB „Sodo namas”, Vaineikio veterinarijos individuali įmonė, UAB „Žižmauka”, D. Pumpučio individuali įmonė „Žvejys”.

Miestelio planas – radialinis. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę, pastatai išdėstyti palei kelius į Molėtus, Želvą, Balninkus.

Viena iš gatvių
Tvenkinio pakrantė
Kapinių koplyčia su gretimo Žižmaukos dvaro savininkų palaidojimais

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Videniškiai pirmą kartą minimi Vartbergės kronikoje 1373 m., Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo ir Kęstučio sutartyje su Livonijos ordinu. Miestelis du kartus (1373 m. ir 1375 m.) nukentėjo nuo kryžiuočių. XIII a. Videniškiai priklausė Nalšios sričiai, kurią tada valdė kunigaikštis Daumantas. Spėjama, kad čia Daumantas buvo pastatęs pilį. Per Videniškius, ties vieškeliu Ryga-Vilnius ėjo taikos zona pirkliams.

Kunigaikštis Motiejus Giedraitis dvaro centru pasirinko sodybą šalia Liesėnų piliakalnio. Kunigaikštis Martynas Giedraitis 1620 m. Videniškiuose pastatė Šv. Lauryno bažnyčią ir pavedė ją vienuoliams augustinams (vadinamiems reguliniems kanauninkams). Vienuolynas veikė 16181783 m., uždarytas 1832 m.

XVIII a. antroje pusėje miestelyje prie vienuolyno veikė parapinė mokykla. 1777 m. joje mokėsi 5 bajorų ir 15 miestelėnų ir valstiečių vaikų. Prie vienuolyno buvo noviciatas. Videniškiuose dažniausiai gyveno pats ordino generolas. XVIII a. dirbo religinių raštų rengėjas Mykolas Olševskis.

XIX a. pabaigoje Videniškiai ir jų apylinkės per dvarus ir aplenkėjusius klebonus aplenkintos. Atkaklus lenkintojas buvo klebonas Gžybovskis (lenk. Grzybowski). XX a. pradžioje Videniškiuose dirbo energingas tautinio atgimimo šalininkas kunigas Petras Valiušis.

Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metu prie Videniškių Lietuvos kariuomenė kovėsi su lenkais. 1920 m. spalio 28 d. miestelį buvo užėmę lenkai, bet lietuviai jį atsiėmė. Tarpukaryje Videniškiai ir jo apylinkės – Molėtų valsčiaus dalis.

Sovietmečiu Videniškiuose dirbo kolūkio administracija.

Videniškių vienuolynas
Vienuolyne įkurtas muziejus
Akmuo miestelio 650 m. jubiliejui

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m.
1862 m.*[3] 1892 m.*[2] 1970 m.sur.[4] 1983 m.[5] 1987 m.[6] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
239 187 271 322 361 415 368
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Видзинишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 234 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Видзинишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 451 psl. (rus.)
  4. Videniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 731 psl.
  5. Videniškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 207 psl.
  6. Videniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 500 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Girsteikiškis – 11 km Gruodžiai – 8,5 km Blank-50px.png
ŽELVA – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
MOLĖTAI – 9 km
Žalvariai – 9 km