Videniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Videniškiai
Videniškių bažnyčia.JPG
Videniškių bažnyčia
Videniškiai Coat of Arms.jpg
Videniškiai
Videniškiai
Koordinatės 55°13′05″š. pl. 25°16′23″r. ilg. / 55.218°š. pl. 25.273°r. ilg. / 55.218; 25.273 (Videniškiai)Koordinatės: 55°13′05″š. pl. 25°16′23″r. ilg. / 55.218°š. pl. 25.273°r. ilg. / 55.218; 25.273 (Videniškiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Videniškių seniūnija
Gyventojų (2021) 280
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vidẽniškiai
Kilmininkas: Vidẽniškių
Naudininkas: Vidẽniškiams
Galininkas: Vidẽniškius
Įnagininkas: Vidẽniškiais
Vietininkas: Vidẽniškiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Видзинишки[2][3]

Videniškiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, prie kelio  115  UkmergėMolėtai , Siesarties kairiajame krante. Seniūnijos, Videniškių I ir II seniūnaitijų centras. Stovi Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), išlikęs buvęs Videniškių atgailos kanauninkų vienuolynas, veikia Videniškių pagrindinė mokykla, biblioteka, girininkija, paštas (LT-33031), medicinos punktas, parduotuvė, Vaineikio veterinarijos individuali įmonė, UAB „Žižmauka”, D. Pumpučio individuali įmonė „Žvejys”. Netoli kaimo išlikę Mūrinių Videniškių dvaro – Baltadvario pilies griuvėsių liekanos.

Kaimas planas – radialinis. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę, pastatai išdėstyti palei kelius į Molėtus, Želvą, Balninkus.

Kaimo gatvė
Tvenkinio pakrantė
Kapinių koplyčia su gretimo Žižmaukos dvaro savininkų palaidojimais

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo vardas – asmenvardinis vietovardis, siejamas su asmenvardžiu Videnis.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Videniškiai pirmą kartą minimi Vartbergės kronikoje 1373 m., Ldk Algirdo ir Kęstučio sutartyje su Livonijos ordinu. Miestelis du kartus (1373 m. ir 1375 m.) nukentėjo nuo kryžiuočių. XIII a. Videniškiai priklausė Nalšios sričiai, kurią tada valdė kunigaikštis Daumantas. Spėjama, kad čia Daumantas buvo pastatęs pilį. Per Videniškius, ties vieškeliu Ryga-Vilnius ėjo taikos zona pirkliams.

Kunigaikštis Motiejus Giedraitis dvaro centru pasirinko sodybą šalia Liesėnų piliakalnio. Kunigaikštis Martynas Giedraitis 1620 m. Videniškiuose pastatė Šv. Lauryno bažnyčią ir pavedė ją vienuoliams augustinams (vadinamiems reguliniems kanauninkams). Vienuolynas veikė 16181783 m., uždarytas 1832 m. XVIII a. prie vienuolyno veikė parapinė mokykla, noviciatas, gyveno pats ordino generolas, dirbo religinių raštų rengėjas Mykolas Olševskis.

XIX a. pabaigoje Videniškiai – miestelis Vilniaus apskrities Molėtų valsčiuje.[5] Miestelio apylinkės per dvarus ir aplenkėjusius klebonus buvo aplenkintos. Atkaklus lenkintojas buvo klebonas Gžybovskis (lenk. Grzybowski). XX a. pradžioje Videniškiuose dirbo energingas tautinio atgimimo šalininkas kunigas Petras Valiušis.

Kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metu prie Videniškių Lietuvos kariuomenė kovėsi su lenkais. 1920 m. spalio 28 d. miestelį buvo užėmę lenkai, bet lietuviai jį atsiėmė.

Sovietmečiu Videniškiai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2018 m. patvirtintas Videniškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Molėtų valsčius Vilniaus apskritis
19201947 m. Utenos apskritis
19471950 m. Videniškių valsčiaus centras
19501995 m. Videniškių apylinkės centras Molėtų rajonas
1995 Videniškių seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybė
Akmuo kaimo 650 m. jubiliejui

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[3] 1892 m.*[2] 1905 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
239 187 312 284 282 271 316
1983 m.[11] 1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
322 361 403 415 368 280 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Videniškiuose gimė poetas, režisierius, aktorius, scenaristas Alvydas Šlepikas (1966–).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Видзинишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 234 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 451 psl.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Widziniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 296 psl. (lenk.)
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. VideniškiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 731 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. VideniškiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 207 psl.
  12. Videniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 500
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Girsteikiškis – 11 km Gruodžiai – 8,5 km Blank-50px.png
ŽELVA – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
MOLĖTAI – 9 km
Žalvariai – 9 km