Giedraičių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Giedraičių herbas – vienas iš Molėtų raj. Giedraičių heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo raudoname lauke sidabrinė penkialapė lelija. Jos vidurys auksinis, taurėlapiai žali. Skydo mėlynoje skydo galvoje įžambiai sukryžiuoti auksinė daudytė (iš užpakalinio apatinio kampo į viršutinį priekinį kampą, žiotimis į priekį) ir sidabrinis kardas auksiniu efesu (iš galinio viršutini kampo į priekinį apatinį kampą, smaigaliu į priekį nugarėle į viršų).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinio herbo Giedraičiai neturėjo. Labiausiai Giedraičius išgarsino kunigaikščių Giedraičių giminė, save kildinusi iš romėnų. Pasak legendos, vienas tos giminės atstovų – Giedrius ir įkūręs Giedraičius. Giedraičių vardas įrašytas į garbingą Lietuvos nepriklausomybės kovų istoriją. 1920 m. vėlyvą rudenį po sėkmingo mūšio prie Giedraičių buvo sustabdyta ir priversta trauktis lenkų okupacinė Želigovskio kariuomenė. Herbe įdėta Giedraičių giminės lelija, o daudytė ir kardas, įprasmina kovas už šalies laisvę.

2008 m. liepos 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K-1464. Herbo etaloną dar 1989 m. sukūrė dailininkė Giedrė Jurkūnienė, o 2008 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas jį patobulino, kad atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]