Genovaitė Žukauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Genovaitė Žukauskienė
ŽukauskienėGenovaitė.JPG
Gimė: 1951 m. rugpjūčio 2 d. (67 metai)
Joniškis
Veikla: inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė
Organizacijos: Šiaulių Aušros muziejus
Pareigos: Technikos istorijos skyriaus vedėja
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Genovaitė ŽukauskienėVikiteka
Kraštotyrininkai inžinieriai, Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus įkūrėjai Genovaitė Žukauskienė ir Jonas Rimkevičius

Genovaitė Žukauskienė (g. 1951 m. rugpjūčio 2 d. Joniškyje) – Lietuvos radiotechnikos inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1970 m. Šiaulių televizorių gamyklos inžinierė technologė, nuo 1978 m. Televizijos instituto inžinierė konstruktorė. 19731994 m. vadovavo gamyklos kraštotyrininkams, rengė kraštotyrines-pažintines išvykas, per kurias rinko medžiagą ir eksponatus visuomeniniam Radijo ir televizijos muziejui.

Muziejus įkurtas 1982 m. gegužės 7 d. Nuo 1982 m. rugsėjo mėn. muziejaus vedėja, 1994 m. užsidarius gamyklai ir Radijo ir televizijos muziejui tapus Šiaulių Aušros muziejaus padaliniu – Aušros muziejaus darbuotoja, 19982009 m. Technikos istorijos skyriaus vedėja. Jos iniciatyva skyriuje per 7 000 eksponatų. Jai pavyko aptikti seniausią Lietuvoje, 1925 m. Šiaulių Stasio Brašiškio laboratorijoje pagamintą radijo imtuvą ir iš kolekcionieriaus įsigyti vertingiausią muziejaus ekspozicijos dviratį – Žagarės kalvio rankų darbo XIX a. pabaigos medinį apkaustytą dviratį. 1994 m. organizavo kasmetinius jaunųjų radijo konstruktorių konkursus, kurie 2004 m. tapo tarptautiniai.

Nuo 1997 m. respublikinių kraštotyros ekspedicijų dalyvė: Meteliai (1997 m.), Linkuva, Šaukėnai (1998 m.), Ylakiai, Kuršėnai (1999 m.), Raudėnai, Rokiškis (2000 m.), Žarėnai, Panemunėlis (2001 m.), Meškuičiai, Papilė (2002 m.), Kairiai, Plungė, Žemaičių Naumiestis (2003 m.), Baisogala, Gruzdžiai, Kužiai (2004 m.), Pašvitinys, Žagarė (2005 m.), Bazilionai (2006 m.), Skaistgiris (2007 m.), Panemunis (2008 m.) ir kt.

Bendradarbiauja su leidykla „Versmė“, rašo straipsnius technikos istorijos tema, viena iš serijos „Lietuvos valsčiai“ knygų „Gruzdžiai“, „Kuršėnai“, „Papilė“, „Žiobiškis“ ir daugiau kaip 40 straipsnių periodikoje autorių. Šiaulių kraštotyros draugijos tarybos narė. Jos kolekcijoje – daugiau kaip 1000 angeliukų.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]